Klausimas. Dėl asmens pripažinimo recidyvistu ir baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikymo
Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis kasaciniame skunde teigė, kad byloje netinkamai taikytas BK 27 straipsnis, nes jis nepagrįstai buvo pripažintas recidyvistu.
Kasacinis teismas nurodė, kad, pagal byloje taikytą ir nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiam, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Aptariamu atveju nuteistasis, anksčiau teistas už baudžiamuosius nusižengimus, už nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1, 2 dalys) kitoje byloje buvo nuteistas tik apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo priėmus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį. Kadangi šioje byloje nuteistasis nuteistas už 2022 m. vasario 2 d. ir balandžio 26 d. padarytas nusikalstamas veikas dar neįsiteisėjus minėtam nuosprendžiui, teisėjų kolegija konstatavo, jog žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad byloje nustatyta BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta formali sąlyga pripažinti nuteistąjį recidyvistu, t. y. kad jis padarė naują tyčinį nusikaltimą būdamas jau teistas už būnant pilnamečiam padarytą tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistąjį recidyvistu, jam taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė recidyvistas. Kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė tiesiogiai susijusi su BK 27 straipsnio 1 dalies taikymu. Konstatavus, kad nuteistasis nepagrįstai buvo pripažintas recidyvistu, jam taip pat nepagrįstai buvo nustatyta ir aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Kasacinis teismas išaiškino, kad sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija žemesnės instancijos teismų sprendimus pakeitė – panaikino sprendimą nuteistąjį pripažinti recidyvistu ir pašalino iš sprendimų aprašomųjų dalių nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė recidyvistas.