Baudžiamoji byla Nr.
2K-7-76-511/2024 Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14993-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.3.1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. kovo 7 d.
Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Rimos Ažubalytės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Sigitos Jokimaitės, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, išteisintojo gynėjui advokatui Arūnui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A.
D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo H.
T. vardu AB Šiaulių banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo autentifikavimo kodu ir kintamųjų slaptažodžių kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB Šiaulių banko naudotojo H.
T. elektroninės bankininkystės pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo inicijuojant ir atliekant finansines operacijas tarp H.
T. sąskaitų) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H.
T. pinigų (1780 Eur) užvaldymo apgaule) – laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie banko informacinės sistemos išgryninant H.
T. pinigus, pasinaudojant H.
T. banko mokėjimo kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo išgryninant H.
T. pinigus) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo UAB „Junasa“ kuro kreditine kortele) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie UAB „Junasa“ informacinės sistemos) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 603 1 dalį (dėl neteisėto UAB „Junasa“ kuro kreditinės kortelės panaudojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl svetimo turto (1250,15 Eur) užvaldymo) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl asmens dokumento pagrobimo ir panaudojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB Šiaulių banko informacinės sistemos 2021 m. balandžio 13 d.
11.38 val.) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimo 2021 m. balandžio 13 d.
11.38 val.) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti UAB „Nordecum“ turtą) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (finansinės operacijos tarp nukentėjusiojo H.
T. sąskaitų), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo H.
T. pinigų – 1780 Eur išgryninimas ir užvaldymas), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas UAB „Junasa“ kuro kreditine kortele, prisijungimas prie UAB „Junasa“ informacinės sistemos ir svetimo turto (1250,15 Eur) užvaldymas), subendrintos apėmimo būdu; bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas užvaldyti UAB „Nordecum“ turtą), subendrintos apėmimo būdu; po to apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendis pakeistas.
Panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis, kuria A.
D. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir jis pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių A.
D. subendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, A.
D.
Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, pridedant po dalį bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus už kitus nusikaltimus 604604604 paskirtas bausmes, bei po dalį bausmių, paskirtų už du nusikaltimus, nustatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : I.
Bylos esmė 1.
A.
D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad pagrobė dokumentą ir jį panaudojo, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 13 d.
11.38 val., būdamas pas nukentėjusįjį H.
T. namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš kambaryje esančios padėtos H.
T. piniginės, neturėdamas teisėto pagrindo, paėmė H.
T. vardu 2012 m. sausio 24 d. išduotą asmens tapatybės kortelę, taip ją neteisėtai įgijo ir laikė, savo mobiliojo ryšio telefono aparatu pasidarė jos fotokopiją ir ją vėliau tą pačią dieną panaudojo, pasikėsindamas H.
T. vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „Nordecum“.
II.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė 2.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria A.
D. buvo nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl svetimo dokumento pagrobimo ir panaudojimo.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog BK 302 straipsnio dispozicija ir (ar) kitais baudžiamojo įstatymo straipsniais nėra draudžiama paimti, palaikyti dokumentą, taip pat daryti jo kopijas, A.
D. veiksmai paimant ir palaikant rankoje bei nufotografuojant H.
T. asmens tapatybės kortelę nesudarė pagrindo konstatuoti, jog jis įgyvendino BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius – neteisėtai įgijo dokumentą, jį laikė ir panaudojo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju A.
D., pasikėsindamas H.
T. vardu paimti vartojimo kreditą, panaudojo ne H.
T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, o jos fotokopiją, kuri nėra asmens tapatybės kortelės ekvivalentas, taigi, ir BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas.
Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiojo asmens tapatybės kortelės fotografavimas, vertinant vėliau A.
D. padarytus veiksmus, buvo parengiamieji veiksmai siekiant apgaule savo naudai įgyti svetimą, UAB „Nordecum“ priklausantį turtą – 900 Eur, todėl A.
D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino.
605 III.
Kasacinio skundo argumentai 3.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L.
Mušauskytė-Griciuvienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatorė skunde nurodo: 3.1.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes siaurąja prasme aiškino BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyką, t. y. apsiribojo tik dokumento originalu ir ignoravo kitokios formos rašytinius aktus, kurių panaudojimas taip pat gali sukelti analogiškas neigiamas pasekmes, kaip ir paties popierinio dokumento originalo panaudojimas.
3.2.
Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.
Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai.
Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui.
Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį.
Remiantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.
Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama kaip elektroninės atpažinties priemonė ir elektroniniams dokumentams pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Su asmens tapatybės kortele galima vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama, išskyrus šiame ar kituose įstatymuose nurodytus atvejus, o 10 straipsnyje nurodyta, kad šį įstatymą pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3.3.
Nustatyta, kad A.
D., būdamas pas nukentėjusįjį, iš kambaryje padėtos nukentėjusiojo piniginės neteisėtai, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, paėmė svetimą, nukentėjusiojo H.
T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir ją laikydamas padarė savo mobiliojo ryšio telefonu jos (asmens tapatybės kortelės) fotokopiją, o šią fotokopiją vėliau tą pačią dieną panaudojo, t. y. internetu pateikė kredito įstaigai, pasikėsindamas nukentėjusiojo vardu paimti vartojimo kreditą iš UAB „Nordecum“.
Nepritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės fotokopija nėra asmens tapatybės kortelės ekvivalentas, nes jeigu kredito įstaigos darbuotojams nebūtų kilę įtarimų, tai paraiška suteikti nukentėjusiojo vardu vartojimo kreditą būtų buvusi patenkinta, t. y. nukentėjusysis būtų buvęs identifikuotas kaip vartojimo paskolos gavėjas ir ateityje jam būtų kilę reikšmingų teisinių padarinių.
3.4.
Asmens tapatybės kortelės skaitmeninė fotokopija, atsižvelgiant į visuomenėje nuolat kintančius santykius (elektroninėje erdvėje sudaromus finansinius ir kt. sandorius), yra laikytina asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo ekvivalentu, kuriame yra asmens kodas, nuotrauka bei įtvirtinta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija, todėl ji pagal BK 302 straipsnio prasmę gali būti šios nusikalstamos veikos dalykas, nes kaip dokumentas savo turinio (teisinio fakto) paskirties nepraranda.
Kadangi tokios formos dokumentą (jo skaitmeninį ekvivalentą) A.
D. pasikėsino neteisėtai panaudoti civilinėje apyvartoje, t. y. kito asmens tapatybei patvirtinti, internetu nukentėjusiojo vardu sudarant vartojimo kreditą, tai galėjo turėti lemiamą įtaką kitai sandorio šaliai – UAB „Nordecum“ priimant sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo ir tokiu būdu asmeniui būtų sukelti žalingi teisiniai padariniai.
Juolab kad UAB „Nordecum“ nuotoliniu būdu (internetu) teikia vartojimo kreditus savo valdomų tinklalapių www.smspinigai. lt / www.paskolos.lt sistemose, kur nebūtina bendrovei pateikti originalaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užtenka į sistemą įkelti (pateikti) šio dokumento skaitmeninę kopiją (nuskenuotą dokumentą ar jo fotokopiją) ir tai yra prilyginama kreditą gaunančio asmens tapatybės patvirtinimui, šio asmens tinkamam identifikavimui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokios pat kreditų suteikimo taktikos laikosi ir kitos tuo užsiimančios bei vartojimo kreditus nuotoliniu būdu (internetu) suteikiančios bendrovės, finansinės įstaigos ir kai kurie bankai, pvz., UAB „Revolut Bank“ norint atsidaryti banko sąskaitą, pakanka pateikti tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės ar paso) skaitmeninę kopiją.
3.5.
Pažymėtina, jog, sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, visuomenei vis labiau pereinant prie skaitmeninės erdvės naudojimo kasdienėje veikloje, reikia įvertinti ir iš to kylančias grėsmes bei rizikas dėl dokumentų (būtent skaitmeninės formos) panaudojimo ir iš to kylančias pasekmes.
BK 302 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas neturėtų būti suprantamas siaurąja prasme, t. y. apsiribojama tik dokumento originalu ir ignoruojami kitokios formos rašytiniai aktai, kurių panaudojimas gali sukelti analogiškas neigiamas pasekmes.
Priešingu atveju, dokumentu BK 302 straipsnio prasme pripažinus tik patį popierinį dokumento originalą, būtų akivaizdžiai sudaromos pačių sukčiavimo nusikaltimų darymą palengvinančios sąlygos, kadangi, kaip minėta, šiuo skaitmenizacijos laikmečiu sudarant buitinius ar finansinius (internetu teikiant prašymus dėl vartojimo kreditų suteikimo ir pan.) sandorius, tapatybė vienos iš sandorio šalių vis dažniau yra patvirtinama elektroniniu būdu, pateikiant svetimą asmens dokumentą skaitmenine forma.
Kadangi asmens tapatybės kortelės skaitmeninėje fotokopijoje yra nurodyta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija apie asmenį, todėl akivaizdu, kad ji atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius.
607 3.6.
Taigi A.
D. veika, padaryta neteisėtai įgyjant ir panaudojant nukentėjusiojo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės skaitmeninę fotokopiją, atitinka visus BK 302 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo dalykui keliamus reikalavimus, o abejonių dėl A.
D. inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nekyla, nes nustatyta, kad jis, būdamas pas nukentėjusįjį namuose, suprasdamas, kad neturi teisinio pagrindo, ir norėdamas taip elgtis, neteisėtai (be leidimo) iš nukentėjusiojo piniginės paėmė nukentėjusiojo asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasidarė šio dokumento fotokopiją ir ją panaudojo kėsindamasis nukentėjusiojo vardu iš UAB „Nordecum“ paimti vartojimo kreditą.
IV.
Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L.
Mušauskytės-Griciuvienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 302 straipsnio taikymo 5.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Šiuo straipsniu saugoma vertybė – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas.
6.
Šioje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistasis A.
D., būdamas pas nukentėjusįjį H.
T. namuose, siekdamas šio vardu paimti vartojimo kreditą, be nukentėjusiojo leidimo iš H.
T. piniginės paėmė jo asmens tapatybės kortelę, padarė jos fotokopiją ir po to elektroninio ryšio priemonėmis perdavė kreditus teikiančiai finansų įmonei UAB „Nordecum“.
7.
Nagrinėjamu atveju bylai aktualus klausimas, ar dokumento – asmens tapatybės kortelės – kopija gali būti laikoma šio nusikaltimo, nustatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, dalyku.
8.
Dokumento sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnyje: dokumentu laikoma Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau – juridinis asmuo) ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos.
9.
Remiantis teismų praktika, suformuota taikant BK 300 straipsnį, ir analogiškai BK 302 straipsnio prasme dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio pagrindinė funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
10.
Remiantis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.
Asmens tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama kaip elektroninės atpažinties priemonė ir elektroniniams dokumentams pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Su asmens tapatybės kortele galima vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės kortelę kaip kelionės dokumentą (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Asmens tapatybės kortelė yra priskiriama valstybės ir savivaldybės institucijų išduodamų dokumentų grupei.
11.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.
2K-251-1073/2018, 2K-227-976/2021, 2K-263-788/2022, 2K-69-387/2022 ir kt.).
12.
Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs ir tai, kad tokiems dokumentams kaip pasui, asmens tapatybės kortelei, vairuotojo pažymėjimui yra taikomi sudėtingi pagaminimo technologiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti šių dokumentų aukštus saugumo standartus.
Subjektai, kurie remiasi šių dokumentų pateikiamais duomenimis, vykdydami savo veiklos funkcijas ar sudarydami sandorius, privalo remtis tik tos formos dokumentais ar jų kopijomis, kurios yra patvirtintos nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K-67-697/2021).
13.
Sutiktina su prokurore, kad sparčiai besivystanti skaitmeninė ekonomika ir paslaugų teikimas nuotoliniu būdu (internetu) sudaro naujas ir spartesnes galimybes, patvirtinant asmens tapatumą elektroninėje erdvėje, tačiau, kita vertus, tapatumo nustatymas turi išlikti patikimas, saugus, paremtas pasitikėjimu, be to, turi būti pripažįstamas ir tarpvalstybiniu lygmeniu.
Tam ir skirtas teisinis reguliavimas, kuris šioje srityje nuolat plečiamas ir tobulinamas.
Pagrindines taisykles šiuo klausimu nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, Lietuvos Respublikos teisės aktai, į kuriuos perkeltos minėtos direktyvos nuostatos, reglamentuojantys asmens tapatybės elektroninėje erdvėje nustatymo tvarką, priemones, jų naudojimo tvarką, kontrolę, taip pat sandorių sudarymo taisykles ir pan., ir kiti teisės aktai.
14.
Sprendžiant, ar kliento pateikta asmens identifikavimo kortelės fotokopija gali būti pripažinta tinkamu dokumentu, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė nuotoliniu būdu sudarant su finansų įstaiga vartojimo kredito sandorį, aktualios Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo bei Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos.
15.
Vartojimo kredito įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, kuris nėra vartojimo kredito davėjo, į kurį jis kreipiasi dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, klientas, tik įstatymų nustatyta tvarka nustačius to vartojimo kredito gavėjo tapatybę.
Jeigu vartojimo kredito gavėjo tapatybė nenustatyta įstatymų įtvirtinta tvarka, vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma nuotoliniu būdu.
16.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato finansų įstaigos pareigą prieš pradedant dalykinius santykius imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę.
Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktame baigtiniame sąraše nurodyti penki tapatybės nustatymo būdai.
Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju kliento tapaty609 bė buvo nustatoma minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu būdu, t. y. kai, prieš pradedant naudotis finansų įstaigos paslaugomis, į kliento mokėjimo sąskaitą iš jo vardu kitoje nustatytus reikalavimus atitinkančioje kredito įstaigoje turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas.
Šiuo atveju pavedimas atliktas iš AB Šiaulių banke H.
T. turimos sąskaitos.
Pažymėtina, kad, tikrinant tapatybę šiuo būdu, taip pat privalomai turi būti pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
Tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Pagal šią tvarką dokumentą gali patvirtinti notaras, seniūnas ar Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas.
Tuo tarpu nė vienu iš penkių minėtu įstatymu įtvirtintų tapatybės nustatymo būdų, be to, ir taikant papildomas priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, tapatybė negali būti nustatoma iš kliento padarytos ir finansų įstaigai pateiktos tapatybės dokumento kopijos, nepatvirtintos nustatyta tvarka, ar dokumento nuotraukos, padarytos ne realiuoju vaizdo perdavimo metu.
17.
Taigi, nagrinėjamu atveju A.
D. pasidaryta H.
T. asmens tapatybės kortelės fotokopija, kurią jis pateikė finansinei įstaigai kreditui gauti, nelaikytina dokumentu, atitinkančiu BK 302 straipsnyje nurodyto dokumento reikalavimus.
Todėl A.
D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai ir prokurorės skundas negali būti tenkinamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 18.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė patikslintą pažymą, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A.
D.
155 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo už nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme gynėjo advokato A.
Kazlausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam, atlyginimą.
21.
Šis prašymas netenkintinas.
Byla kasacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą dėl A.
D. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Kadangi prokuroro skundas atmetamas, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų atlyginimo išieškojimo iš A.
D. netenkinti.
610610610 BAUDŽIAMOJO proceso TEISĖ 2.17.
Baudžiamojo proceso ypatumai asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (BPK 32 straipsnis).
Užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos (BPK 70 straipsnis) Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Europos arešto orderio (toliau – EAO), pagal kurį asmuo perduotas Lietuvos valstybei dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ribomis, teisingai konstatavo, jog jis, remiantis BPK 70 straipsnio imperatyviu reikalavimu, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nes: 1) Ispanijos Karalystės teisminė institucija dėl šių veikų jį atsisakė perduoti pagal EAO; 2) BPK nenustatytos procesinės taisyklės, kaip baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas esant BPK 70 straipsnyje nustatytam draudimui; 3) kompetentingos institucijos sutikimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn nebuvimas yra pagrindas netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn BPK 32 straipsnyje nustatytu atveju; 4) baudžiamosios bylos nutraukimo esant BPK 32 straipsnyje nustatytiems pagrindams procesinė taisyklė nurodyta BPK 212 straipsnio 1 punkte, BPK 254 straipsnis, nustatantis bylos nutraukimo atvejus nagrinėjant bylą teisme, to nenustato.
Atsižvelgdamas į BPK 70 straipsnio 1 dalies pagrindus, pagal analogiją apeliacinės instancijos teismas taikė BPK 212 straipsnio 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Toks apeliacinės instancijos teismo pasirinktas baudžiamojo proceso įstatymo normų pagal analogiją taikymas yra teisingas ir pateisinamas bendrųjų teisės principų veikimo paskirtimi.
Baudžiamoji byla Nr.
2K-7-697/2024 Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34195-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.13.8; 2.2.3.1.1 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. sausio 30 d.
Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir 611 Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarties išteisintojo G.
L. baudžiamojoje byloje.
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžiu G.
L. baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 32 straipsnio 2 dalimi, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai baudžiamajam persekiojimui pagal šiuos straipsnius.
G.
L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė : I.
Bylos esmė 1.
G.
L. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2020 m. liepos mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, nustatantį, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, turėdamas bendrą tikslą neteisėtai pagaminti, laikyti ir platinti didelį kiekį – bet ne didesnį kaip 858,31 g – narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pievoje bei šios sodybos šiltnamyje augino ir laikė narkotines medžiagas – 14 kanapių augalų, savo sudėtyje turinčių daugiau kaip 0,2 procento 9-tetrahidrokanabinolio, siekdamas jas platinti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. rugpjūčio 25 d.
20.40 val. įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė neteisėtai auginamus kanapių augalus, kurių sudėtyje yra 858,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 3,1 procento.
2.
Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo G.
L. išteisino BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti 612612612 nusikaltimo, nurodyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Teismo vertinimu, byloje nėra surinkta jokių duomenų (susirašinėjimų, skelbimų, skambučių, liudytojų parodymų), kad kanapes G.
L. būtų auginęs, laikęs ar pagaminęs, siekdamas jas platinti.
Be to, teismo vertinimu, G.
L. veika negali būti perkvalifikuota pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal šiuos straipsnius, todėl teismas baudžiamąjį procesą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį G.
L. nutraukė, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio 2 dalimi, kai nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos.
II.
Kasacinio skundo argumentai 3.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A.
Stanislovaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma: 3.1.
Bylos duomenimis, G.
L., kuriam buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pasislėpė nuo teismo.
2021 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška ir kardomoji priemonė pakeista į suėmimą.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. rugpjūčio 18 d. išdavė dėl G.
L.
Europos arešto orderį (toliau – ir EAO).
Pagal EAO G.
L. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir šios valstybės teismo perduotas Lietuvos Respublikai tik dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, atsisakant perduoti dėl kitų veikų.
Prokuroras neprašė G.
L. šioje byloje pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, tačiau priimdami sprendimus dėl proceso eigos dėl G.
L. kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį teismai nepagrįstai BPK 70 straipsnio nuostatas sutapatino su BPK 32 straipsnyje nustatytais baudžiamojo proceso ypatumais dėl imunitetų nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nepagrįstai buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą G.
L. dėl kaltinimo dalies.
Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad G.
L. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra perduotas iš Ispanijos Karalystės Lietuvai, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal šiuos straipsnius, baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 1 dalies nutraukė, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio 2 dalimi, tačiau šios baudžiamojo proceso įstatymo normos neanalizavo.
Iš nuosprendžio turinio neaišku, kokį imunitetą turi G.
L. ir kokia kompetentinga institucija turėtų išduoti leidimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Nuosprendyje, be to, nenurodoma procesinė norma, kuria vadovaujantis būtų sprendžiama dėl proceso nutraukimo teis613 me BPK 32 straipsnio pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl BPK 70 straipsnyje nustatytus baudžiamosios atsakomybės ribojimus pripažino BPK 32 straipsnyje nustatytu imunitetu nuo baudžiamosios atsakomybės.
3.2.
Asmenų imunitetai nuo baudžiamosios atsakomybės yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kai kuriuose įstatymuose, pvz., Konstitucijos 86 straipsnyje dėl Lietuvos Respublikos Prezidento asmens neliečiamumo, 62 straipsnyje – dėl Seimo nario asmens neliečiamumo, 100 straipsnyje – dėl Ministro Pirmininko ir ministrų imuniteto, 114 straipsnyje – dėl teisėjų imuniteto.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, jog teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką.
Absoliutų imunitetą turi tik Respublikos Prezidentas.
Tarptautinės teisės normomis nustatyti diplomatinių atstovybių ir jų personalo (1961 m.
Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių), konsulų (1963 m.
Vienos konvencija dėl konsulinių santykių), specialiųjų misijų (1969 m.
Vienos konvencija dėl specialiųjų misijų), užsienio valstybių karių (1951 m.
Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso) imunitetai.
3.3.
Iš BPK 32 straipsnio matyti, kad imunitetas nustatomas įstatymu arba tarptautiniu teisės aktu ir apribotas gali būti atitinkamos kompetentingos institucijos leidimu.
Šioje byloje teismas nepagrįstai nustatė G.
L. imunitetą iš Ispanijos Karalystės teismo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BPK 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, kuriose nustatytos užsienio valstybės išduoto ar perduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos.
Priėmus sprendimą dėl G.
L. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį turėjo būti ne nutraukta, o išskirta į atskirą procesą (BPK 254 straipsnio 1, 4, 5 dalys).
Asmeniui pasislėpus nuo proceso ir užsienio valstybei jo neperdavus pagal EAO ar neišdavus pagal ekstradicijos prašymą, baudžiamasis procesas nėra nutraukiamas.
Tokiais atvejais procesas vyksta toliau.
Abiejų instancijų teismai sudarė prielaidas G.
L. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, nors asmuo dėl šių veikų nebuvo išteisintas, nutraukė bylą BK ir BPK nenustatytais pagrindais.
III.
Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A.
Stanislovaičio kasacinis skundas atmestinas.
614614614 Dėl bylos nutraukimo G.
L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį teisėtumo 5.
Ikiteisminio tyrimo metu galutinis pranešimas apie įtarimą ir kaltinimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G.
L. buvo pareikštas dėl BK 265 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo.
G.
L. sistemingai neatvykstant į teismo posėdžius, paskelbta jo paieška, o 2021 m. rugpjūčio 18 d.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį.
Iš 2021 m. spalio 19 d.
Ispanijos Karalystės Nacionalinės Audiencijos Baudžiamųjų bylų rūmų, nagrinėjusių G.
L. perdavimo Lietuvai pagal EAO klausimą, sprendimo matyti, kad teisminė institucija davė sutikimą G.
L. perduoti tik pagal BK 260 straipsnį už narkotinių medžiagų auginimą ir laikymą, siekiant jas platinti, taigi atsisakyta jį perduoti už kanapių auginimą ir laikymą, nesusijusį su platinimu (BK 265, 259 straipsniai).
6.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį G.
L. dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 265 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį procesą nutraukė BPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai negautas kompetentingos institucijos leidimas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn).
Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, priimdamas nuosprendį G.
L., vadovavosi BPK 297 straipsniu ir 302 straipsnio 1 dalimi kaip procesiniu pagrindu dėl G.
L. baudžiamojo proceso nutraukimo pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį.
BPK 297 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu, o BPK 302 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį.
Taigi buvo remiamasi bendrojo pobūdžio taisyklėmis dėl nuosprendžio priėmimo, o motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teigiama, kad baudžiamasis procesas nutraukiamas, nes nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn (BPK 32 straipsnio 2 dalis).
7.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį procesą G.
L. nutraukė BPK 32 straipsnio 2 dalies pagrindu, pažymėjo, kad, įgyvendinant 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, Lietuvos teisėje buvo priimti BK ir BPK pakeitimai.
BPK 70 straipsnio 1 dalyje, būtent baudžiamojo proceso įstatyme, buvo pasirinkta išdėstyti ir baudžiamojo pobūdžio materialiosios teisės normas, kurios, be kita ko, nustato perduoto pagal EAO asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad nors BPK 254 straipsnyje nėra nurodytas bylos nutraukimas BPK 615 32 straipsnyje nustatytu pagrindu, tačiau šiuo atveju tai vertintina kaip teisinio reglamentavimo spraga, nes BPK 212 straipsnio, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejus, 1 punkte tokia galimybė nustatyta, t. y. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 ir 32 straipsniuose nustatytų aplinkybių.
BPK 32 straipsnis taikytinas pagal analogiją.
8.
Pagal BPK 32 straipsnio 2 dalį, jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.
Baudžiamasis procesas gali būti atnaujinamas, kai yra kompetentingos institucijos leidimas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šiame straipsnyje nurodyto imuniteto, arba būtina atlikti proceso veiksmus, kurie nedraudžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Pagal BPK 70 straipsnio 1 dalį, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus atvejus, kai: 1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas; 2) asmuo, turėdamas galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdešimt penkias dienas ar per kitą Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytą terminą arba palikęs Lietuvos Respublikos teritoriją vėl į ją sugrįžo; 3) asmuo prieš perdavimą pagal Europos arešto orderį sutiko, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo; 5) asmuo buvo perduotas pagal Europos arešto orderį, bet už nusikalstamą veiką, padarytą iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato laisvės atėmimo ar arešto bausmės arba negali būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas; 6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra nustatyta jokia procesinė tvarka BPK 32 straipsnio pagrindu ar BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais nutraukti baudžiamąjį procesą bylos teisminio nagrinėjimo metu ir tai laikytina baudžiamojo proceso reguliavimo spraga.
Su teisės spragų šalinimu yra susijęs teisės analogijos taikymas – tiesioginis Konstitucijos, taip pat atitinkamų tarptautinių sutarčių, teisės principų taikymas sprendžiant bylas.
Teismui paprastai nepripažįstama teisė taikyti analogiją ir užpildyti teisės spragas, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nėra draudimo, esant teisiniam taikymo pagrindui, nesureguliuotas procedūrines taikymo formas nustatyti taikant analogiško pobūdžio normas.
Teisminis teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei.
9.
BPK 32 straipsnis nustato tam tikrus proceso ypatumus asmeniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo 616616616 patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Šis straipsnis taikytinas tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiami asmenys, turintys konstitucines neliečiamumo garantijas, arba asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos.
Kiti asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, jokios neliečiamybės neturi ir jiems BPK 32 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.
2K161-387/2022).
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio galima suprasti, kad apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui dėl rėmimosi BPK 32 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi taip pat ir BPK 70 straipsnio 1 dalies 1 punktu, aiškindamas dėl G.
L. baudžiamojoje byloje susiklosčiusią situaciją.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, užsienio valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią nebuvo išduotas ar perduotas, išskyrus kai gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas.
Asmuo negali būti nuteistas už kitą veiką negu ta, dėl kurios jis buvo perduotas Lietuvai pagal EAO, taigi jei asmenį atsisakoma perduoti dėl tam tikrų nusikalstamų veikų (kaip šioje byloje esančiu atveju – dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų), jis negali būti dėl jų teisiamas, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas prieštarautų BPK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytoms perduoto pagal EAO asmens baudžiamojo persekiojimo riboms.
10.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis EAO, pagal kurį G.
L. perduotas Lietuvos valstybei dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ribomis, teisingai konstatavo, jog jis, remiantis BPK 70 straipsnio imperatyviu reikalavimu, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, nes: 1) Ispanijos Karalystės teisminė institucija dėl šių veikų jį atsisakė perduoti pagal EAO; 2) BPK nenustatytos procesinės taisyklės, kaip baudžiamasis procesas turi būti nutraukiamas esant BPK 70 straipsnyje nustatytam draudimui; 3) kompetentingos institucijos sutikimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn nebuvimas yra pagrindas netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn BPK 32 straipsnyje nustatytu atveju; 4) baudžiamosios bylos nutraukimo esant BPK 32 straipsnyje nustatytiems pagrindams procesinė taisyklė nustatyta BPK 212 straipsnio 1 punkte, BPK 254 straipsnis, nustatantis bylos nutraukimo atvejus nagrinėjant bylą teisme, to nenustato; atsižvelgdamas į BPK 70 straipsnio 1 dalies pagrindus, pagal analogiją teismas taikė BPK 212 straipsnio 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, priimdamas G.
L. procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Toks apeliacinės instancijos teismo pasirinktas baudžiamojo proceso įstatymo normų pagal analogiją taikymas yra teisingas ir pateisinamas bendrųjų teisės principų veikimo paskirtimi.
11.
Pagal BPK 1 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priede, nuostatomis, taigi ir su 2002 m. birželio 13 d.
Tarybos pagrindų sprendimu 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp 617 valstybių narių tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentas, teigiant, kad teismai nepagrįstai BPK 70 straipsnio nuostatas sutapatino su BPK 32 straipsnyje nustatytais baudžiamojo proceso ypatumais dėl imunitetų nuo baudžiamosios atsakomybės, o procesas dėl kaltinimo G.
L. dalies nutrauktas neteisėtai, laikytinas nepagrįstu.
12.
Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį ne nutrauktina, o išskirtina į atskirą procesą, atsižvelgiant į BPK 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Tokiam taikymui nėra pagrindo, nes šiame punkte nustatytas teisinis reguliavimas kreipiantis dėl EAO išdavimo ne dėl Lietuvos Respublikos piliečių į EAO vykdančią šalį dėl išdavimo, siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Taigi tenkinti kasaciniame skunde nurodyto prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą atmesti.