Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 straipsnis)

Suformuluota taisyklė

Eismo įvykio situacijoje, kai eismo dalyvių KET pažeidimai buvo abipusiai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vairuotojo veikos būtinąjį priežastinį ryšį su padariniais ir neatsargią kaltę, o apeliacinės instancijos teismas teigdamas, kad priežastinis ryšys tarp vairuotojo padaryto KET 127 punkto pažeidimo ir padarinių kilimo nebuvo atsitiktinis, pagal byloje pateiktą apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadas, neatsižvelgė į teisės taikymui aktualią teismų praktiką vertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus KET pažeidimus, bet ir kitus veiksnius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui. Eismo saugumo pažeidimų bylose priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie eismo įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti KET pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų eismo dalyvių poelgių. Vertinant ekspertinio tyrimo išvadas būtina motyvuoti, kodėl jomis nėra vadovaujamasi ar kodėl įrodymais pripažįstamos kitos nei tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, galimas, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, jų vertinimas turi ypatumų. Tokiu atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra 567 siejamas su viena ar keliomis sąlygomis