Pradžia › Teismų praktika › Baudžiamoji teisė › Baudžiamoji teisė › nutartis
← Grįžti į „Baudžiamoji teisė“

Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 straipsnis) Civilinis ieškinys baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis) Civilinis atsakovas (BPK 111 straipsnis) Civilinio ieškinio išsprendimas (BPK 115 straipsnis)

2K-7-134-511/2023bylos Nr.
2023-10-24data
—kategorijos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius

📄 Skaityti nutartį

Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.

Suformuluota taisyklė

Baudžiamoji atsakomybė, kuriai konstatuoti reikia nustatyti vertinamojo pobūdžio pasekmes (negalėjimą nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros) (BK 222 straipsnis), negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas, kurį konstatuojant būtina nustatyti atitinkamas nuslėptų mokesčių sumas (ANK 205 straipsnis). Dėl įmonėje nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų mokėtini mokesčiai pagal specialisto išvadą siekė vos 3 MGL, todėl, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuota, kad padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, kad už ją būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad teismai į minėtus išaiškinimus neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino pačios bendrovės mokestinės prievolės atlyginimo galimybių. Žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, subjektas yra mokesčių mokėtojas, kuriam pagal įstatymą tenka prievolė mokėti valstybei atitinkamus mokesčius, šiuo atveju – įmonė, o įmonės vadovo atsakomybė, esant visumai pirmiau nurodytų sąlygų, gali būti tik subsidiarioji. Tuo atveju, kai pagal įstatymą nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne kaltinamasis ar ne tik jis, teismas tai privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia ir teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl pagal įstatymą materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, privalo priimti teismas. Tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.