Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 straipsnis). Kyšininkavimas (BK 225 straipsnis). Prekyba poveikiu (BK 226 straipsnis). Papirkimas (BK 227 straipsnis). Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis)

Suformuluota taisyklė

Nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikoje BK uždraustos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, prie kurių priskiriamas kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas, siekiant sau ar kitiems asmenims naudos. Pagal korupcijos pasireiškimo visuomenėje formas korupcija paprastai skirstoma į korupciją viešajame ir privačiame sektoriuose. Prie viešosios korupcijos yra priskiriama ir politinė korupcija, kuri apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės ar atstovaujamos partijos arba kitokios politinės, privačios organizacijos naudos. Teikiant baudžiamąjį teisinį vertinimą dėl politinės korupcijos, atskleistini tokie požymiai kaip nuolatinio paveikiamų valstybės tarnautojų (pareigūnų, politikų) tinklo sukūrimas, kuris pagrįstas ilgalaikiu pasitikėjimu paremtu bendravimu, nuolatinių tarpininkų tarp valdžios institucijų ir suinteresuotų verslo ar kitų grupių buvimu. Politinei korupcijai kaip reiškiniui būdingas pavojingas kelių asmenų siekis sukurti tinklą, kuris suveiks, kai bus būtinybė gauti naudos. Pasisakant dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės, kasacinio teismo praktikoje yra skiriamas įmonės juridinis ir faktinis vadovas. Oficialiai (de jure) nepaskirtas juridinio asmens vadovas gali būti pripažįstamas faktiniu (de facto) vadovu tais atvejais, kai šis asmuo sistemingai vykdo juridinio asmens vadovavimo funkcijas, kurios pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingos juridinio asmens vadovui. Kai juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė ar organizacija, faktiniu vadovu gali būti pripažintas ir juridinio asmens skyrių ar padalinių vadovas. Vadovavimo funkcijos paprastai yra siejamos su tam tikro valdymo organo kompetencija teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybe formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis, teise priimti sprendimus. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama vien tik oficialiomis fizinio asmens pareigomis ir formaliai priskirta kompetencija. Turi būti įvertinama faktinė situacija, o ne tik teisiškai įformintos vadovaujamos pareigos, priešingu atveju taip galėtų būti sudaromos prielaidos juridiniams asmenims manipuliuoti valdymo struktūra, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl vadovaujamų pareigų aiškinimas baudžiamosios atsakomybės taikymo juridiniams asmenims kontekste turi būti sisteminis, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, juridiniame asmenyje susiklosčiusią praktiką ir taikant kriterijus, kurie padėtų kompleksiškai įvertinti faktinę juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, vykdomas funkcijas ir kartu vaidmenį juridinio asmens veikloje. Politinė partija kaip juridinis asmuo už jos naudai ar interesais partijos narių ar vadovų padarytas nusikalstamas veikas atsako bendrais pagrindais, atsižvelgiant į jų specifiką. Kadangi politinės partijos, skirtingai nei įmonės, neturi savininkų (akcininkų), jų kaltės nustatymas paremtas kitokiais principais ir sietinas su partijos vadovais, valdymo organais ar jų nariais. Jei politinės partijos vadovai (pvz., pirmininkai, tarybos nariai) žinojo apie nusikalstamą veiklą arba ją toleravo, tai greta kitų kriterijų (struktūros, veiklos ir pan.) gali būti vienas iš pagrindų nustatyti partijos kaltę. Partijos vadovai paprastai yra kandidatai į aukščiausius politinius postus, tai suteikia jiems didesnes galimybes tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Dėl šių priežasčių partijų vadovai turi didesnes galimybes paveikti valstybės valdymą, aktyviau dalyvauti formuojant valstybės strateginius tikslus, todėl yra labiausiai suinteresuoti partijos veikla, siekiant politinių tikslų. Politinė partija turi ir juridinio asmens statusą, kuris įpareigoja turėti ir atitinkamą politinės partijos vidaus valdymo organų sąrangą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, turi būti įvertinami visi juridinio asmens atsakomybei taikytini požymiai, atitinkamai ir teisinio ir faktinio vadovavimo klausimas.