Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius
Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad Seimo nario piktnaudžiavimo veiksmai menkino tiek einamų pareigų prestižą, tiek ir institucijos, kurioje Seimo narys dirbo, autoritetą, formavo neigiamą Lietuvos visuomenės nuomonę apie Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo narius. Seimo narys veikė vadovaudamasis ne Konstitucija ir ne valstybės, o išimtinai savo ir privataus juridinio asmens interesais, dargi siekdamas gauti turtinės naudos sau, ir taip sukėlė įstatyme nurodytus padarinius. Teismas pažymėjo, kad išrinktas Seimo nariu asmuo nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, to neleidžia ir laisvojo Seimo nario mandato principas. Laisvojo mandato esmė yra ne galimybė elgtis pagal savo norus, o tai yra Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas, nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį. Konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai. Byloje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad rinkėjų politinis pasitikėjimas perrenkant asmenį vienmandatėje rinkimų apygardoje, Seimo pritarimo pirmą kartą svarstant klausimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn nebuvimas ar visos visuomenės apklausos dėl Seimo nario veiksmų vertinimo nebuvimas negali būti laikomi paneigiančiais padarytą žalą ar teisine prasme reikšmingais, nustatant didelės neturtinės žalos požymį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Seimas savo prigimtimi ir esme yra politinė institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia ir kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais, kompromisais ir pan. Todėl politinio pobūdžio institucija – Seimas – negali spręsti, ar asmuo padarė nusikaltimą, nes tokį vertinimą atlieka tik teismai. Taip pat nei Seimo komisijos, nei politinės partijos, nei profesinės sąjungos, savivaldybės ar jų gyventojų išreikštas pasitikėjimas Seimo nariu nesudaro pagrindo Seimo nariui veikti ignoruojant pagrindinius iš Konstitucijos jo veiklai keliamus principus.
Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 60 (2024). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.