Komercinės paslapties atskleidimas (BK 211 straipsnis)

Suformuluota taisyklė

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 211 straipsnį asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui. Netinkamai nustačius nusikalstamos veikos padarymo laiką, gali būti klaidingai apskaičiuota šia veika padaryta turtinė žala. Sprendžiant dėl komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo neteisėtumo, aktuali Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis, pagal kurią asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Žala komercinės paslapties savininkui nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Taikant šį nuostolių apskaičiavimo algoritmą, pirmiausia yra nustatomos visos atitinkamu laikotarpiu kaltininko gautos pajamos (įplaukos), iš kurių turi būti at509 skaitomos būtinosios finansinės veiklos sąnaudos, ir nuo jų atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Šie skaičiavimai turi būti grįsti pelno ir objektyviųjų sąnaudų skirtumu. Parama nors ir formaliai įtraukiama į įmonės sąnaudų ei