Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Baudžiamųjų bylų skyrius
Pilnas tekstas atsidaro naujame skirtuke.Inkriminuojant nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, yra svarbu nustatyti BK uždraustos ir pavojingos veikos, nagrinėjamu atveju nurodytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, neviešų elektroninių duomenų perėmimo ar kitokio panaudojimo neteisėtumo požymį. Neteisėtumo požymis nustatomas aiškiai nurodant, kuo jis pasireiškė, t. y. kokius teisės aktus kaltininkas pažeidė, kokių nustatytų draudimų nesilaikė. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio („Teisių gynimo būdai“) 1 dalyje nurodyta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Taigi tarp konfidencialumo įsipareigojimą pasirašiusių šalių kilę ginčai ir galimi konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimai turi būti sprendžiami ta tvarka, dėl kurios yra susitarta, nesant pagrindo taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį – baudžiamąją atsakomybę, nes susiklostęs byloje teisinis ginčas turi būti sprendžiamas pirmiausia civilinės teisės gynimo priemonėmis. Taikant atsakomybę pagal BK 198 straipsnio nuostatas asmeniui, neteisėtai įgijusiam elektroninius duomenis, susijusius su komercine paslaptimi, būtina įvertinti, ar kaltininkas gali atsakyti pagal XXXI skyriaus normas už komercinės paslapties įgijimą (bendrosios (BK 198 straipsnis) ir specialiosios (BK 210 straipsnis) normos konkurencija).
Šaltinis: LAT biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 62 (2025). Apžvalga informacinio pobūdžio.Aprašykite savo teisinę situaciją — peržiūrėsime ir pasiūlysime sprendimą. Darbo dienomis atsakome per 10–30 min.
Darbo dienomis atsakysime per 10–30 min.