Klausimas. Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo

Šioje baudžiamojoje byloje ūkininkė buvo kaltinama dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnio 3 dalis), nes, laikydama galvijus ir elgdamasi neatsargiai, neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, t. y. neužtikrino, kad jai priklausantis galvijas – veršis – per nutrauktą elektrinį aptvarą neišeitų iš ganyklos ir neatbėgtų į nukentėjusiajam priklausančias namų valdas, kur jis užpuolė ir mirtinai sužalojo nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas šį kaltinimą pripažino pagrįstu ir ūkininkę nuteisė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir ją dėl šio kaltinimo išteisino. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas kasaciniais skundais nesutiko su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog ūkininkės veikoje nėra nusikalstamos veikos (BK 132 straipsnio 3 dalies) požymių, neįvertinęs galimybės perkvalifikuoti veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ūkininkei priklausančių gyvulių, iš kurių vienas buvo agresyvus ir kėlė pavojų, laikymas elektriniu aptvaru aptvertoje ganykloje nebuvo tinkama, saugi ir pakankama priemonė, apsauganti nuo to, kad jie nekontroliuojamai nepatektų į kitas teritorijas ir nesukeltų žalos. Ūkininkei buvo žinoma apie jos laikomo jaučio agresyvumą ir apie naudojamos priemonės (elektrinio aptvaro) nepakankamumą užtikrinant, kad gyvūnai neišeitų už ganyklos ribų, nes tai nebuvo pirmas kartas, kai jai priklausantys gyvuliai buvo ištrūkę iš saugomos teritorijos ir padarę žalos. Nesiėmus veiksmingų priemonių gyvūnų laikytojams keliamiems reikalavimams užtikrinti, nuolat kilo rizika, kad agresyvus stambus gyvūnas gali pabėgti ir užpulti žmogų. Į šią ganėtinai akivaizdžią riziką ūkininkė tinkamai nereagavo ir rizika nebuvo pašalinta. Būtent tai, o ne paties nukentėjusiojo elgesys ar kitos galimos nelaimingai susiklosčiusios aplinkybės pavojingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Kasacinis teismas konstatavo, kad būtent ūkininkės neveikimas buvo būtina sąlyga ir esminė nelaimingo atsitikimo priežastis. Nors ūkininkė ir nenumatė, kad dėl jos nepakankamų pastangų užtikrinant gyvūnų laikytojams keliamus reikalavimus gali įvykti būtent toks mirtinas įvykis, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo apie laikomą agresyvų veršį, anksčiau panašus įvykis buvo nutikęs) ir turimą didelę ūkininkavimo laikant gyvūnus patirtį ji galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 132 straipsnio 3 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį kasaciniame teisme, įvertinusi, ar toks sprendimas nesukuria procesinio netikėtumo nuteistajai ir nepažeidžia jos teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis, realaus pavojaus nuteistosios procesinėms teisėms nenustatė, nes abiejų nusikaltimų sudėtys nurodytos to paties – BK 132 – straipsnio skirtingose dalyse, abiem yra būdingi sutampantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys, neatsargi kaltė), perkvalifikuojant veiką, nėra inkriminuojami nauji faktai ar nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kurių neapimtų pradinis kaltinimas, BK 132 straipsnio 1 dalies taikymas, įvertinus sankcijos ribas, yra palankesnis nuteistajai. Be to, nuteistoji ir jos gynėjas viso proceso metu neigė bet kokį nuteistajai inkriminuotos veikos nusikalstamą pobūdį, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl pakeisto veikos kvalifikavimo gynyba nuo kaltinimo būtų buvusi kitokia, o prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo kasaciniuose skunduose, be kita ko, buvo argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, privalėjo svarstyti galimybę perkvalifikuoti nuteistosios veiką į BK 132 straipsnio 1 dalį, toks argumentas buvo išsakytas ir teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Taigi nuteistoji ir jos gynėjas turėjo galimybę išsakyti poziciją dėl tokios galimybės, dėl to tokia bylos baigtis nevertintina kaip procesinis netikėtumas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – nusikalstamą veiką iš BK 132 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį.