Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas (BK 37 str.)

Klausimas

Dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Apžvelgiamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė galvos sumušimu (minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje) ir odos nubrozdinimu kairiame žande. Ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinusi sužalojimų pobūdį, taip pat nukentėjusio asmens sprendimą nesikreipti medicinos pagalbos nei iš karto po įvykio, nei vėliau, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nusikaltimo padariniai nebuvo tokie dideli, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Kartu kasacinis teismas pripažino, kad, konstatuodamas kaltininko padarytos veikos mažareikšmiškumą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į įvykio metu susiklosčiusios situacijos pobūdį, kaltininko atliktus veiksmus, jo kaltės turinį, elgesio motyvus, taip pat nukentėjusiojo elgesį. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis tamsiu paros metu atėjo į kaltininko namus aiškintis aplinkybių dėl jo sutuoktinės sklype kaltininko galimai neteisėtai pastatytos tvoros. Nukentėjusysis, iš anksto neįspėjęs ir nepranešęs, filmavo kaltininką, tamsoje švietė šiam į veidą, primygtinai kelis kartus reikalavo prisistatyti, kaltininkui pasakius vardą ir pavardę, prašė pakartoti garsiau, klausinėjo apie leidimus statyti tvorą, pats pokalbio pradžioje aiškiai nenurodęs, kokiu klausimu ir kodėl nori kalbėtis tokiu metu. Tokius nukentėjusiojo veiksmus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė provokaciniais. Kaltininkas, supratęs, kad yra filmuojamas, ir nesuvaldęs emocijų dėl vykdomo filmavimo jam priklausančiame sklype, stūmė nukentėjusįjį iš kiemo ir sudavė šiam smūgius, norėdamas atimti telefoną. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju kaltininko veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo trumpalaikis bei neintensyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai (padaryta žala, veikos pobūdis, tikslai ir motyvai), nukentėjusiojo elgesys, kitų aplinkybių analizė ir vertinimas apeliacinės instancijos teismui suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad kaltininko padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog šiuo atveju būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas.