3.1. IEŠKINIO ELEMENTAI IR PAŽEISTŲ ASMENS TEISIŲ GYNYBOS BŪDAI

Įvadas

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Konvencijos 6, 13 straipsniuose).1 Ši teisė turi būti įgyvendinta laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Šios apžvalgos tikslas – sistemiškai apžvelgti ir apibendrinti teismų praktiką, susijusią su ieškiniu, t. y. ieškinio elementais, jų teisine reikšme ir įtaka civilinio proceso eigai ir bylos baigčiai, taip pat pažeistų teisių gynybos būdais, jų tinkamu taikymu. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai netinkamai suformuluojami ieškinio reikalavimai ir (ar) jų pagrindas, neteisingai nustatomos bylos nagrinėjimo ribos, netinkamai išsprendžiamas ieškinių tapatumo klausimas. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įgyvendindamas viešąją kasacijos funkciją, užtikrina vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, aktualu apžvelgti su minėtais klausimais susijusius kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat konkrečių bylų pavyzdžius. Šioje apžvalgoje nebus išsamiai aptariama kasacinio teismo praktika, susijusi su konkrečių teisių gynybos būdų taikymo sąlygomis, nustatytomis materialiosios teisės normose. Kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su tam tikrų konkrečių teisių gynybos būdų taikymu, yra išsamiai aptarti ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtose teismų praktikos apžvalgose.2

Apžvalgoje pateiktas teismų praktikos apibendrinimas yra skirtas informuoti apie formuojamą teismų praktiką aktualiais klausimais. Šioje apžvalgoje pateikiami išaiškinimai vertintini kaip metodinio pobūdžio medžiaga. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniais laikytinos aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.3 Vienodos teismų praktikos

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012. 2 Pvz., 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga (Teismų praktika Nr. 29); 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga (Teismų praktika Nr. 50); civilinės atsakomybės taikymo klausimai aptarti 2018 m. gegužės 23 d. apžvalgoje „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ (Teismų praktika Nr. 48) ir 2018 m. spalio 24 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 49); pirkėjo ir pardavėjo teisių gynybos būdai ‒ 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pirkimo– pardavimo bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 57); statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytini teisių gynimo būdai ‒ 2024 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos statybos rangos bylose apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 60); darbuotojo pažeistų teisių gynimas, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ‒ 2021 m. gruodžio 8 d. Praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualų darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 55). 3 Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis.

formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.4

I. Ieškinys: Materialieji Ir Procesiniai Aspektai

1.1. Ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida

1. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). 2. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.5 Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas.6 Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti.7 Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).8 Ieškovo suinteresuotumas pareikštais ieškinio reikalavimais negali būti abstraktus, bet turi būti pagrįstas konkrečių materialiųjų teisinių padarinių ieškovo ginamoms teisėms ar teisėtiems interesams atsiradimu.9 Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato į teismą besikreipiančio asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką.10 Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.11

3. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti ieškovo materialųjį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens

4 CPK 4 straipsnis. 5 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 40 punktas; 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 50 punktas. 6 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014. 7 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019, 43 punktas. 8 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 24 punktas. 9 Žr. ten pat, 38 punktą. 10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas. 11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22 punktas.

reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialiuosius teisinius padarinius.12 Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan.13 Pavyzdžiui, vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų buvo ginčijamas ketinimų protokolas, kuriuo atsakovei buvo rezervuoti visi konkrečios elektros perdavimo linijos pralaidumai, dėl to ieškovė nebeturėjo galimybės rezervuoti pralaidumų šioje linijoje. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, panaikinus ginčo pralaidumų rezervaciją, atsilaisvinę tinklo linijos pralaidumai būtų skirstomi iš naujo teisės aktuose įtvirtinta tvarka, konstatavo, jog ieškovė turi materialųjį teisinį suinteresuotumą, nes, patenkinus jos reikalavimą, ieškovei būtų sudarytos prielaidos įgyvendinti savo subjektinę teisę.14

4. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi turi būti siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas turi nustatyti besikreipusio į teismą asmens teisinio suinteresuotumo egzistavimą. Tokio teisinio suinteresuotumo egzistavimas turi būti vertinamas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose, taip pat ir kasaciniame procese.15

5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo.16 Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.17 Teismas patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti ieškovui teisinius padarinius, t. y. įsitikina, ar egzistuoja ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida.18

6. Kreipdamasis į teismą asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą.19 Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių

12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024, 36 punktas. 13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 papunktis. 14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024 15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-916/2025, 17 punktas. 16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas. 17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 44 punktas. 18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 55 punktas. 19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022, 27 punktas.

gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu).20 Asmuo paprastai neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Jei asmuo reiškia ieškinį siekdamas įgyvendinti kitam asmeniui priklausančią teisę, tam, kad toks ieškinys būtų priimtas ir nagrinėjamas, ieškovas turi aiškiai pagrįsti savo locus standi (teisė kreiptis į teismą). Galimybė teisme reikalauti įgyvendinti kito asmens teisę yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią į teismą kreipiamasi tik dėl savo subjektinių teisių ir interesų gynimo, todėl aiškintina siaurai.21

7. Viena iš tokių išimčių gali būti atvejai, kai reiškiamas reikalavimas pagal sutartį trečiojo asmens naudai. Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovas (statybos techninis prižiūrėtojas) prašė įpareigoti atsakovę (draudimo bendrovę, su kuria ieškovas buvo sudaręs savo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį) sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, kuriam kitoje civilinėje byloje iš ieškovo buvo priteistas žalos atlyginimas už netinkamą statinio techninę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti, konstatavęs, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes ieškiniu turėjo prašyti draudimo išmokos išmokėjimo ne trečiajam asmeniui, o sau. Kasacinis teismas, nesutikdamas su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nurodė, jog ieškovo teisinis interesas, kylantis iš draudimo sutarties, negali būti paneigtas vien dėl to, kad žalą patyręs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises pareikšdamas reikalavimą draudėjui, o ne jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei. Aplinkybė, kad iš ieškovo yra priteistas žalos atlyginimas trečiajam asmeniui, ne panaikina iš draudimo sutarties kylantį ieškovo interesą, susijusį su jo turtinių interesų apsauga žalos padarymo atveju, o kaip tik jį patvirtina, kadangi teismo sprendimu jau yra konstatuotas žalos atlyginimo prievolės, nuo kurios buvo draustasi civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, egzistavimas. Draudimo išmokos išmokėjimas trečiajam asmeniui lemtų atitinkamo dydžio ieškovo turtinės prievolės trečiajam asmeniui pasibaigimą, t. y. atitinkamai modifikuotų ieškovo subjektines pareigas, o tai atitinka materialiojo teisinio suinteresuotumo apibrėžimą.22

8. Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis.23 Kasacinio teismo praktikoje yra iš-

20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 52 punktas. 21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 33 punktas. 22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-823/2025. 23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019,

aiškinta, kad teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialiojo teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis ‒ procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų.24 Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą.25 Spręsdamas klausimą, ar ieškovo pareikštas ieškinys gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, teismas nevertina, ar ieškovo teisės yra pažeistos jo nurodytu būdu ir ar jo ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, t. y. ar ieškovas pateikė pakankamai leistinų įrodymų, ar egzistuoja pagrindas jo pareikštus reikalavimus patenkinti. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės yra vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą, ar ieškinys gali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.26

9. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.27

10. Teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialiojo teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas.28

11. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą

45 punktas. 24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353823/2020, 29 punktas. 25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471403/2018, 25 punktas. 26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130381/2025, 16 punktas. 27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas. 28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353823/2020, 29 punktas.

prieinamumo ir universalumo principais.29 Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.30

12. Antai vienoje byloje buvo atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą, grindžiamą šalių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, nes atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Kasacinis teismas nurodė, kad atsakymas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei, yra galimas įvertinus materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, ir jos analizuotinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.31

13. Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti.32 Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.33

14. Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas,

29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471403/2018, 25 punktas. 30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 74 punktas. 31 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2024. 32 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353823/2020, 30 punktas. 33 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 65 punktas.

nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.34

15. Štai, pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu kito asmens trečiajam asmeniui išduotą įgaliojimą, neidentifikuojant jokių šio įgaliojimo pagrindu ieškovės atžvilgiu atliktų (ar ateityje ketinamų atlikti) veiksmų, sukeliančių (galinčių sukelti) ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, teismo negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas. Įgaliojimo pripažinimas negaliojančiu yra tik teisinė prielaida ginčyti konkrečius trečiojo asmens šio įgaliojimo pagrindu atliktus veiksmus (sudarytus sandorius), kaip atliktus asmens, neturėjusio įgaliojimų veikti atsakovės vardu, tačiau pats savaime tokių veiksmų (sandorių) teisinių pasekmių nepanaikina. Šiuo aspektu atsakovės trečiajam asmeniui išduoto įgaliojimo pripažinimas negaliojančiu būtų tik prejudicinis faktas galimiems ieškovės reikalavimams dėl veikiant šio įgaliojimo pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ar žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, atlyginimo, todėl pats savaime negali būti savarankiškas ieškovės, nesančios ginčijamo sandorio šalimi, ieškinio dalykas. Tokiu atveju ieškinys turėtų būti pačios ieškovės tikslinamas, aiškiai identifikuojant, kokių materialiųjų teisinių padarinių yra siekiama šioje byloje.35

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių.36 Pavyzdžiui, vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų ieškovas, be kita ko, prašė pripažinti, kad atsakovė (asociacija), nepateikdama ieškovui prašomos pateikti informacijos apie savo veiklą, neįrašydama ieškovo į medžioklės lapus ir neleidusi jam medžioti savo organizuotose medžioklėse, neleidusi ieškovui dalyvauti atsakovės visuotiniuose narių susirinkimuose, pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teises. Kasacinis teismas konstatavo, kad tokie ieškinio reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški reikalavimai, nes neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos ieškinyje turi būti nurodyta, kokio materialiojo teisinio rezultato yra siekiama iškeliant bylą, ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio patenkinimas.37 Kitas pavyzdys ‒ byla, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas.

34 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas. 35 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164823/2022. 36 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 43 punktas. 37 Žr. ten pat.

Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo.38

17. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tik tuo atveju, jeigu jo patenkinimas tiesiogiai sukelia ieškovui teises arba pareigas. Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu; kaip savarankiški ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu.39 Pavyzdžiui, byloje dėl skolos priteisimo pagal patalpų nuomos sutartį atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti, kad atsirado tam tikros aplinkybės, dėl kurių nevykdytina jos kaip patalpų nuomininkės pareiga mokėti nuomos ir kitus susijusius mokesčius. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai ir priešieškiniu įrodinėjama aplinkybė, kad ji neturėjo pareigos mokėti nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų, turėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl skolos priteisimo ir gali būti atsikirtimų į ieškovės ieškinį pagrindas, tačiau nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo (ieškinio), nes neturi būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko.40

18. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl negalimumo atskiroje byloje ginčyti įrodymus, patvirtinančius tam tikrų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių buvimą ar nebuvimą (pvz., turto vertinimo ataskaitą, ekspertizės aktą,41 nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą42). Priešinga šalis tokius įrodymus gali paneigti savo teikiamais įrodymais, įrodinėti jų nepatikimumą ar neleistinumą. Visus į bylą pateiktus įrodymus įvertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, procesiniame dokumente aptaria jų įrodomąją reikšmę, nusprendęs tam tikrais įrodymais nesiremti, nurodo priežastis ir savo išvadą dėl tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimo grindžia kitais įrodymais. Taigi byloje paneigus tam tikrą įrodymą, sprendimas priimamas pagal kitus byloje esančius įrodymus. Įrodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, reikalavimai dėl atskirų bylos įrodymų ginčijimo savarankiškose bylose nenagrinėtini nei tuo atveju, kai toks reikalavimas reiškiamas iki baigiant išnagrinėti bylą, kurioje tuo įrodymu ketinama remtis, nei tuo labiau – tokią bylą jau išnagrinėjus.43

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei ieškiniu pareikšto reikalavimo patenkinimu siekiama tik nustatyti prejudicinius faktus ateityje galimai pareikštinam

38 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008. 39 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214823/2023, 55 punktas. 40 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023. 41 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011. 42 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013. 43 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015.

ieškiniui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas, kadangi tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai.44 Šią situaciją reikia atskirti nuo tų atvejų, kai byloje pateiktu ieškiniu pareiškiamas reikalavimas atlyginti konkrečią žalą, tačiau surinktų įrodymų pakanka tik žalos padarymo faktui konstatuoti, nors ginčas kyla ir dėl jos dydžio. Tokiu atveju teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, jeigu tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau (CPK 261 straipsnio 3 dalis). 20. Kitokie teisiniai padariniai atsiranda tuo atveju, jei viena šalis kreipiasi dėl tam tikrų sutartinių prievolių vykdymo, o kita šalis ginčija sandorio, kurio pagrindu tos prievolės atsirado, teisėtumą. Sandorį nuginčijus, dažnai išnyksta teisinis pagrindas tenkinti ieškinį, pareikštą dėl santykių, kilusių iš šio sandorio. Taigi sandorio nuginčijimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius. Dėl to ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neabejotinai gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas.45 Tačiau paprastai tokiu atveju turėtų būti reiškiamas priešieškinis toje pačioje byloje (CPK 143 straipsnis), o jeigu sandoris ginčijamas atskiroje civilinėje byloje, galėtų būti svarstomas tokių bylų sujungimo klausimas (CPK 136 straipsnio 4 dalis). 21. Vienoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) paprastąjį vekselį, jos pasirašytą dėl atsakovės panaudotos apgaulės. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialiojo pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Kadangi minėtoje byloje ieškovė ginčijo vekselį, kaip rašytinį įrodymą, nesiedama jo su jokiu teisiniu išdavimo pagrindu, t. y. neigė bet kokios prievolės tarp ginčo šalių egzistavimą, kasacinis teismas nusprendė, jog toks ginčas nenagrinėtinas teisme.46

22. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos. Byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio (inter alia, neturinčio teisinio suinteresuotumo) ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto. Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, ieškinyje turi aiškiai pagrįsti, kokiu būdu ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jo materialiąsias teises ir (ar) teisėtus interesus, taip pat tai, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovui sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu.47 Pavyz-

44 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 28 punktas. 45 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015. 46 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020, 32, 34 punktai. 47 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255781/2024, 56 punktas.

džiui, vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų ieškovė ginčijo valstybinės žemės nuomos sutartį, nurodydama, kad tokia sutartis negalėjo būti sudaryta, nes pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, o tokios sutarties sudarymas trukdo jai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą natūra. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors reikalavimo pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį niekine ir negaliojančia tenkinimas nesukurs ieškovei tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių, tačiau niekinio ir negaliojančio sandorio padarinių taikymas gali sudaryti prielaidą pretendentės norimiems padariniams atsirasti, t. y. atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Dėl to ieškovė turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko ir gali ginti savo teisę pareikšdama byloje tokį reikalavimą.48

23. Vienoje byloje ieškovė, be kita ko, ginčijo atsakovės akcijų perleidimo sandorį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu ir prašė leisti nukreipti išieškojimą į šį turtą (akcijas) pagal ieškovės reikalavimus, grindžiamus kitose civilinėse bylose priimtais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo likviduota ir išregistruota. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad minėti ieškinio reikalavimai nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, todėl civilinės bylos dalį dėl šių ieškinio reikalavimų nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o teismas turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, pasikeitus aplinkybėms ir nebelikus įmonės akcijų, apeliacinės instancijos teismas, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir 6.146 straipsniu, privalėjo spręsti klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo bei dėl piniginio ekvivalento priteisimo. Nors pirmosios instancijos teismui nukreipus išieškojimą pagal ieškovės reikalavimus į bendrovės akcijas bendrovė buvo likviduota ir restitucijos taikymas natūra nebeįmanomas, akcijų perleidimo sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti materialiųjų teisinių pasekmių ieškovei, teismui pakeitus restitucijos būdą.49

24. Byloje, kurioje buvo prašoma pripažinti ieškovės teisę įgyvendinti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų paprastojo remonto projektą be atsakovės (pastato bendraturtės) sutikimo, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad asmens, siekiančio gauti statybos leidimą, teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą atsiranda tik viešojo administravimo subjektui atsisakius išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl pateiktų ne visų reikalaujamų dokumentų (dėl negauto bendraturčio sutikimo).50

25. Tam tikrais atvejais teisė kreiptis į teismą dėl konkretaus civilinių teisių gynybos būdo suteikiama ribotam asmenų ratui, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos akci-

48 Žr. ten pat. 49 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2025. 50 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024, 56 punktas.

nių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tačiau vien tai, kad ieškovas yra vienas iš asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiu, savaime nereiškia, kad jis laikytinas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio prasme.51 Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Todėl, jeigu ieškiniu neprašoma taikyti sprendimo negaliojimo teisinių pasekmių ir nenurodoma, kokiu būdu bus apgintos akcininko, reiškiančio minėtą reikalavimą, teisės, yra pagrindas tokį ieškinį pripažinti neatitinkančiu ieškiniui keliamų reikalavimų.52 Tokiu atveju taikytini pirmiau minėti teisiniai padariniai.53

26. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininkas yra investuotojas ir bendrovės atžvilgu veikia kaip savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises į akcijas, todėl svarbu atskirti akcininko ir bendrovės interesus. Nors akcininkas, reikšdamas ieškinį dėl savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynimo, kartu apgina (ar gali apginti) ir kitų akcininkų, bendrovės interesus ir net viešąjį interesą, vis dėlto tai nereiškia, kad akcininko materialusis suinteresuotumas turi būti suprantamas plačiai ir apimti akcininko teisę ginti kitų akcininkų, bendrovės ar viešąjį interesą.54

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors CK 2.82 straipsnio 4 dalis juridinio asmens dalyvio teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus tiesiogiai nesieja su klausimo, dėl kurio šis sprendimas yra priimtas, turiniu, konkretaus sprendimo turinys neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant dėl materialiojo teisinio rezultato, kuris atsirastų pripažinus tokį sprendimą negaliojančiu, o kartu ir ieškovo teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą prielaidos.55

28. Sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo, kai ginčijamas juridinio asmens valdymo organo sprendimas, svarbu įvertinti ir tai, ar toks sprendimas tebegali sukelti ieškovui realių pasekmių, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Štai vienoje byloje ieškovas ginčijo asociacijos prezidiumo priimtus nutarimus,

51 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 32 punktas. 52 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1871075/2023, 27 punktas. 53 Žr. šios apžvalgos 14 punktą. 54 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1871075/2023, 30 punktas. 55 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 53 punktas.

kuriais buvo spręsta dėl jo, kaip asociacijos generalinio sekretoriaus (juridinio asmens vadovo), kompetencijos priimti tam tikrus sprendimus ribojimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškinį pareiškęs asociacijos generalinis sekretorius buvo atleistas iš einamų pareigų. Kasacinis teismas konstatavo, kad, ieškovą atleidus iš generalinio sekretoriaus pareigų, ginčijamais nutarimais ribota jo kompetencija nebesukelia ieškovui realių teisinių padarinių.56

29. Teisinio suinteresuotumo vertinimas atšaukiant juridinio asmens vadovą iš pareigų pasižymi tam tikrais ypatumais. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Taigi kaltės klausimas kaip atšaukimo iš pareigų pagrindas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl išeitinės išmokos, tačiau tik tuo atveju, jei darbo santykiai truko ilgiau nei dvejus metus. Teisinis suinteresuotumas atšaukiant vadovą iš pareigų galėtų būti siejamas ne tik su teise gauti išeitinę išmoką, bet ir su kitomis tokio atšaukimo pagrindu sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (pavyzdžiui, ribojimais užimti tam tikras pareigas dėl tokio atšaukimo iš pareigų pagrindo).57

30. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne pažeistą savo teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų nustatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų nurodytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.58

31. Kadangi neteisėtų veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje pripažinimas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas yra susiję su viešo-

56 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 45 punktas. 57 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236943/2023, 56 punktas. 58 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014.

jo intereso gynimu, privatūs asmenys nėra įgalioti ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas sutampa su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privačiam asmeniui gali būti pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 straipsnio prasme. Privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams.59

1.2. Ieškinio elementai, jų samprata ir teisinė reikšmė

32. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama paduodant teismui pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Ginčo teisenos bylose paduodamas pareiškimas vadinamas ieškiniu (CPK 5 straipsnio 4 dalis). CPK 135 straipsnyje nustatyti bendrieji ieškinio turiniui keliami reikalavimai. Ieškinys taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus visų procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos esminės ieškinio turinio dalys – ieškovo reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio faktiniu pagrindu. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio.60 Tokiu atveju teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko.61 Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas.62

33. Ieškinio dalyku (lot. petitum) yra laikomas konkretus materialusis teisinis reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui ir dėl kurio teismas turi priimti sprendimą. Kreipdamasis į teismą, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą.63 Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis),

59 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 35 punktas. 60 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999. 61 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000. 62 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010. 63 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas.

tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.64

34. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).65 Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą.66 Vertinant, ar ieškovas tinkamai pasinaudojo savo civilinių teisių gynyba, ypač svarbu tai, kaip aiškiai ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, ar nurodė prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą.67 Ieškovas, sąžiningai pareikšdamas ieškinį, reikalavimą ginti jo teises privalo pagrįsti išdėstydamas ieškinio padavimo metu jam žinomas faktines aplinkybes. Tokių aplinkybių visumos kontekste jis turi argumentuoti savo nuostatą, kad jo teisės buvo pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti.68

35. Ieškinio pagrindas skirstomas į faktinį pagrindą ir teisinį pagrindą. Ieškinio faktinis pagrindas (lot. causa petendi) – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, sandorio negaliojimas, žalos padarymas, turto įgijimas be pagrindo, netinkamos kokybės daikto pardavimas ir pan.69

36. Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, turi reikšmės vertinant, ar kitoje civilinėje ar administracinėje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turi prejudicinę galią. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju,

64 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95403/2021, 20 punktas. 65 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014. 66 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013. 67 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296378/2022, 55 punktas. 68 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013. 69 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 48 punktas.

kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais.70 Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui).71 Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.72 Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą.73 Vertinant faktų prejudicialumą svarbu nustatyti išnagrinėtos bylos ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, atsikirtimų į ieškinį pagrindą bei jų santykį su nagrinėjamos bylos dalyku ir faktiniu pagrindu.74

37. Pagal CPK nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Vis dėlto ieškinio pagrindą sudaro ne bet kokios, bet teisiškai reikšmingos faktinės

70 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas. 71 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas. 72 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas. 73 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377695/2017, 31 punktas. 74 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118943/2025, 24 punktas.

aplinkybės, juridiniai faktai, kuriems pasitvirtinus ginčui taikytino įstatymo pagrindu kyla ieškovo reikalavimo teisė. Nustatyti, koks įstatymas reglamentuoja ginčo santykius ir yra taikytinas byloje (ginčo santykių teisinis kvalifikavimas), – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).75 Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje teisinis ginčo santykių kvalifikavimas vadinamas teisiniu ieškinio pagrindu.76

38. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, pasirinkdamas taikytiną jo teisių gynimo būdą, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas.77 Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti.78 Kitaip nei faktinis ieškinio pagrindas, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas, teismas turi pareigą savarankiškai teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.79

39. Pažymėtina, kad yra tam tikrų ypatumų, susijusių su ieškinio pagrindu, kai remiamasi užsienio teise. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato ex officio tais atvejais, kai tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose. Pagal CK 1.12 straipsnio 2 dalį, jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Tos pačios užsienio teisės turinio nustatymo taisyklės įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 2 dalyje, 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, užsienio teisės turinio nustatymas, priklausomai nuo jos taikymo pagrindo, skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį pasiskirstymą tarp šalių ir teismo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės,

75 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas. 76 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241469/2024, 22 punktas. 77 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 35 punktas. 78 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325916/2023, 68 punktas. 79 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 51 punktas.

o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims.80

40. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo81 suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.82 Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą.83 Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus CPK nustatytas išimtis.84 Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą.85 Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.86

41. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi.87 Jeigu bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus ir ginčo esmę, nustato, kad ieškinio faktinis pagrindas įrodo esant kitokio pobūdžio, nei teigia ieškovas, santykius ir ieškovo pasiūlytas teisinis ginčo kvalifikavimas yra netinkamas, todėl keistina byloje įrodinėtinų aplinkybių visuma, tai jis turi siūlyti ginčo šalims teikti naujus įrodymus dėl aplinkybių, svarbių tinkamam ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui, o prireikus ir keisti ieškinio faktinį pagrin-

80 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 47 punktas. 81 Šioje apžvalgoje vartojama sąvoka „ieškinio pagrindas“ reiškia būtent ieškinio faktinį pagrindą, jeigu nenurodyta kitaip. 82 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas. 83 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016, 22 punktas. 84 CPK 265 straipsnio 2 dalis. 85 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 48 punktas. 86 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas. 87 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas.

dą. Jeigu šalis nesinaudoja šiomis teismo teikiamomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, teismas, taikydamas, jo nuomone, tinkamiausią ginčo teisinį kvalifikavimą, sprendžia, ar išlikusi tokia pat įrodinėtinų aplinkybių visuma įrodo esant šalies pareikštą reikalavimą pagrįstą. Jei faktinės aplinkybės neįrodytos, o jų visuma, kurią įrodinėjo ieškovas, skiriasi nuo tų, kurios atitiktų tikrąjį tų santykių kvalifikavimą iš esmės, tai teismas turi teisę reikalavimo netenkinti.88

42. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.89 Tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą.90

43. Civilinės bylos iškėlimas yra pirmoji civilinio proceso stadija. Tam, kad civilinė byla būtų iškelta, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: teismui paduodamas ieškinio pareiškimas, teisėjas svarsto jo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar nėra įstatyme nustatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų (CPK 137 straipsnio 2 dalis), ar ieškinys atitinka visus šio procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), nustatęs ieškinio trūkumus, teismas nutartimi įpareigoja juos pašalinti per nustatytą terminą (CPK 115, 138 straipsniai). Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis).91 Teismas negali nurodyti, kokiu būdu ieškovas privalo ginti savo teises, tačiau teismas turi teisę ir privalo reikalauti, kad ieškovas tiksliai suformuluotų ieškinio pagrindą ir dalyką ir aiškiai nurodytų pasirinktą tei-

88 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2022, 26 punktas. 89 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 36 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas. 90 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67701/2025, 42 punktas. 91 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013.

sės pažeidimo šalinimo būdą.92 Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.93 Pažymėtina, kad šiuo pagrindu ieškinį atsisakyti priimti galima tik tuo atveju, jeigu ieškovas neištaiso tokių ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą. Aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas tinkamai suformuluojant ieškinio dalyką ir pagrindą būtent pradinėse civilinės bylos iškėlimo ir pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijose svarbu ir dėl to, kad vėlesnėse civilinio proceso stadijose galimybės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą yra ribotos.94

44. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus nesąžiningais patenkinimas neužtikrina ieškovo teisių apgynimo ir toks reikalavimas negalėtų būti laikomas savarankišku reikalavimu. Iš ieškinio neaišku, ar ieškovas, prašydamas sandorius ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą pripažinti nesąžiningais, siekia pripažinti juos negaliojančiais, ar tik nurodo kaip kito reikalavimo – atlyginti žalą ‒ tenkinimo sąlygą. Taigi ieškinyje tiesiogiai nesuformuluotas reikalavimas, atitinkantis CK 6.66 straipsnio reikalavimus, – sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti iš to kylančius teisinius padarinius – restituciją, nors galutinis rezultatas, kurio siekiama ieškiniu, – grąžinti sutarties šalis į padėtį, buvusią iki turto perleidimo sandorio sudarymo, ‒ atitinka actio Pauliana instituto esmę ir paskirtį. Esant tokiai situacijai bylą nagrinėjęs teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, juolab kad ieškiniu ginami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, byla susijusi su viešojo intereso apsauga, tokiose bylose šalių dispozityvumo laipsnis santykinai mažesnis, o teismo diskrecija – platesnė.95

45. Vienoje byloje ieškiniu buvo prašoma pripažinti nesudaryta ieškovų ir atsakovo paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus, be kita ko, patikslinti ieškinio dalyką, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys sudarė ne paskolos, o kreditavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šią nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad informacija apie sudarytą sutartį kvalifikuotina kaip faktinė aplinkybė, vienas ieškinio pagrindo elementų, kuris privalo būti nurodytas, kai ginčas kyla dėl sutarties sudarymo, modifikavimo, pasibaigimo, nutraukimo ar kitų su sutartimi susijusių veiksmų atlikimo. Tuo atveju, jei ieškinio reikalavimu prašoma pripažinti nesudaryta ieškinio pagrinde kitu pavadinimu nurodytos sutarties dalyvių sutartį, tačiau nenurodoma jos

92 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008. 93 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 48 punktas. 94 Žr. šios apžvalgos I dalies 1.3 skyrių „Ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas, ieškinio reikalavimų padidinimas (sumažinimas)“. 95 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013.

data, šalys ir kiti sutartį identifikuojantys duomenys, tai dėl reikalavimo abstraktumo, esant prieštaringumui tarp sutarčių pavadinimų, gali būti pakankamas pagrindas ieškinio dalyką ir pagrindą laikyti neaiškiais. Ieškinio pagrindas gali būti pripažintas neaiškiu, jeigu jame nenurodyta, kad vieno pavadinimo sutartis vertinama kaip esanti kito pavadinimo sutartis, ir tokios išvados negalima padaryti iš teismui pateiktų dokumentų visumos. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Ginčijant sutartį ar jos dalį būtina nurodyti, kada, kokią (vartojant sutarties tekste nurodytą pavadinimą, jeigu ji rašytinė) ir kurių šalių sudarytą sutartį reikalaujama nuginčyti. Jeigu ginčijama sutarties dalis, papildomai turi būti nurodoma, kokia dalis skundžiama, ar ji susijusi su sutarties šalimis, ar su jos dalyko dalimi (teisių ir pareigų apimtimi ir kt.). Vertinant, ar ieškinio reikalavimo formuluotės netikslumai yra ieškinio trūkumai, kuriems pašalinti būtina nustatyti terminą, atsižvelgiama į tai, dėl kelių sutarčių keliamas ginčas, ar aiški ginčo sutartis iš ieškinio pagrindo aplinkybių, ar iš ieškinio faktinių aplinkybių ir reikalavimų suprantama ginčijamos sutarties dalies apimtis. Kasacinis teismas konstatavo, kad, ieškinyje nepateikus faktinių duomenų apie ieškovų ir atsakovo sudarytą (nesudarytą) konkrečią paskolos sutartį ir nesant argumentų, pagrindžiančių poziciją, jog būtent ieškinyje aprašytą kreditavimo sutartį ieškovai laiko paskolos sutartimi ir siekia, jog ši būtų pripažinta nesudaryta, tokie nustatyti ieškinio netikslumai buvo pakankami teismams pripažinti, kad ieškovų reikalavimas yra neaiškus.96

46. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą.97 Kadangi kreipimasis į teismą su tapačiu ieškiniu neleidžiamas98, tai labai svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus, nes būtent jie turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškinių tapatumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus.99

47. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir dėl to, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, ir nustatoma, kokio dydžio žy-

96 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013. 97 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164823/2022, 31 punktas. 98 CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas. 99 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317421/2019, 39 punktas.

minį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo.100 Ginčo pobūdis yra ir vienas iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas rūšinis (dalykinis) teismingumas.101

1.3. Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas, ieškinio reikalavimų padidinimas (sumažinimas)

48. CPK 42 straipsnio, kuriame įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, 1 dalyje nustatyta ir ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Šios teisės įgyvendinimas reglamentuotas CPK 141 straipsnyje. Ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, t. y.: 1) jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba 2) jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba 3) jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.102

49. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės išimtys nustatytos atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančiose proceso teisės normose, pavyzdžiui, šeimos bylose ieškovui leidžiama keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis), o viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylose keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 4233 straipsnio 4 dalis). 50. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškinio elementų keitimo išimtiniais atvejais, t. y. po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, sąlygos yra alternatyvios, taigi net jei pareiškimas dėl ieškinio pagrindo arba dalyko pakeitimo pateikiamas teismui jau priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, o kita šalis nesutinka, kad toks pareiškimas būtų priimtas, teismas, manydamas, jog tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, gali tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis). 51. Pažymėtina, kad ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas iškėlus bylą galimas tik pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame

100 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008. 101 E. Laužikas, V. Mikelėnas ir V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, VU, 2003, p. 238, 243. 102 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230686/2017, 25 punktas.

teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę.103 Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kasaciniam procesui taikomi dar platesnio pobūdžio draudimai – kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnio 1 punktas), taip pat kasaciniame skunde neleidžiama remtis įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasacinis skundas, surašytas pažeidžiant šiuos draudimus, negali būti pagrindas pradėti kasacinį procesą, nes priešingu atveju būtų paneigiama kasacijos instituto teisinė prigimtis ir reikšmė.104

52. Pakeisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovas atsisako ankstesnio ieškinio ir pareiškia visiškai naują.105 Galimybė pakeisti ieškinio dalyką yra susijusi su materialiojoje teisėje nurodoma galimybe laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis.106 Tačiau ieškinio dalykas gali būti keičiamas tik neperžengiant ginčijamo materialiojo teisinio santykio ribų. Visiškai naują reikalavimą, neturintį nieko bendra su pirmesniu, ieškovas gali pateikti tik pareikšdamas kitą ieškinį bendrąja tvarka.107

53. CPK įtvirtinta ieškovo teisė šiame kodekse nustatyta tvarka keisti ieškinio pagrindą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis) negali būti suprantama tik kaip teisė vieną ieškinio pagrindą keisti kitu. Ši teisė apima situacijas, kai ieškovas ieškinio reikalavimą (dalyką) grindžia keliais pagrindais. CPK nenustatyta draudimo ieškovui pasirinkti net ir alternatyvius, vienas kitą eliminuojančius ieškinio pagrindus.108

54. Teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą būtina atskirti nuo kitos CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ieškovo teisės ‒ padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu.109 Kasacinis teismas yra pažymėjęs,

103 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 16 punktas. 104 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429701/2017, 33‒34 punktai. 105 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2001. 106 Pvz., CK 6.334 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis. 107 E. Laužikas, V. Mikelėnas ir V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, VU, 2003, p. 374. 108 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014. 109 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-381/2023, 49 punktas.

jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida.110

55. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis (CPK 141 straipsnis). Jeigu tokių formaliųjų reikalavimų nepaisoma, tokiu atveju nelaikoma, jog byloje ieškinio reikalavimai buvo pakeisti.111

56. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Taigi, įstatyme ne tik nustatyta ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo tvarka, bet ir aiškiai įvardytas tokį veiksmą patvirtinantis procesinis dokumentas – pareiškimas dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas įforminamas ne pareiškimu, o patikslintu ieškiniu. Patikslintas ieškinys gali būti teikiamas, kai tikslinama ieškinio reikalavimų apimtis (padidinama ar sumažinama), nurodomos ieškinio pagrindą papildančios faktinės aplinkybės ir pan. Tokiu atveju, kaip minėta, įgyvendinama kita, savarankiška procesinė šalies teisė. 57. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovui ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo keitimą įforminus ne pareiškimu (CPK 141 straipsnio 1 dalis), o patikslintu ieškiniu ir būtent taip įvardytą dokumentą pateikus teismui, o šiam nenustačius kitokių šio dokumento trūkumų ar jo pateikimo tvarkos pažeidimų, negali būti priimama nei nutartis nustatyti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), nei nutartis atsisakyti tenkinti tokia forma ieškovo išdėstytą pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo (CPK 141 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas nurodytą ieškovo procesinį dokumentą turi priimti ir tinkamai kvalifikuoti pagal CPK 141 straipsnio taisykles.112 58. Atsižvelgiant į šalių procesinę pareigą veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), kooperacijos (bendradarbiavimo) principą (CPK 8 straipsnis), didelės apimties, sudėtingose teisiniu ar faktiniu

110 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232378/2024, 46 punktas. 111 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 43 punktas. 112 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015.

požiūriu bylose tikslinant ieškinį, ypač kai tai daroma ne vieną kartą, taip pat ir šalinant teismo nustatytus ieškinio turinio trūkumus, toks procesinis dokumentas turėtų būti išdėstomas visa apimtimi naujai.113

59. Pagal CPK 141 straipsnio 2 dalį, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.114

60. Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas. Pagal dispozityvumo principą, teismas ex officio neturi teisės keisti ieškinio elementų, tačiau turi išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 158 straipsnio 3 dalis). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą.115 Išimtis taikoma tik kai kurioms nedispozityvioms byloms, kai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įstatyme teismui suteikiama teisė ex officio viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, arba taikyti alternatyvų įstatyme nustatytą teisių gynimo būdą, taip pat pakeisti ieškinio pagrindą, t. y. priimti sprendimą, remdamasis teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas nesirėmė.116

1.4. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

61. CPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas gali vienoje byloje pareikšti kelis atskirus reikalavimus, turinčius skirtingus faktinius pagrindus ir dalykus, arba atskirus reikalavimus tuo pačiu faktiniu pagrindu dėl skirtingų dalykų, arba atskirus reikalavimus dėl to paties dalyko, bet grindžiamus skirtingais faktiniais pagrindais.117

62. Pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovas suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, pateikė ieškinio papildymą ir suformulavo papildomą reikalavimą – ginčo sutartį

113 Žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1538/2009. 114 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230686/2017, 27 punktas. 115 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 52 punktas. 116 CPK 376, 405, 417, 418, 4238 straipsniai. 117 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016, 32 punktas.

pripažinti ne tik nesudaryta, bet ir negaliojančia. Kasacinis teismas tai vertino kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą, t. y., remiantis iš esmės panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu jų vertinimu, buvo suformuluoti du savarankiški reikalavimai, nes paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Kasacinis teismas išaiškino, kad esant savarankiškiems reikalavimams ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas.118

63. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai keli ieškinio reikalavimai suformuluojami kaip vienas reikalavimas ir dėl to gali kilti procesinio pobūdžio klausimas, ar teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas. Štai vienoje byloje ieškovas, įsigijęs dalį pastato, teismo prašė be kito bendraturčio sutikimo nutraukti atsakovo (kito pastato bendraturčio) ir buvusio pastato bendraturčio su atsakove (pastato naudotoja) sudarytą panaudos sutartį, kurios pagrindu panaudos gavėjai perduotas pastatas neribotam laikui naudotis su teise nuomoti jame esančias patalpas. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekė dvejopo pobūdžio pasekmių. Pirma, ieškovas siekė įgyti teisę inicijuoti panaudos sutarties nutraukimą be kito bendraturčio sutikimo. Kitaip tariant, siekė, kad būtų pripažinta jo teisė nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo. Antra, ieškovas siekė panaudos sutarties pabaigos, t. y. panaudos sutarties nutraukimo teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, nors ieškovas savo reikalavimą suformulavo kaip vieną reikalavimą, jis turėtų būti vertinamas kaip į vieną ieškinį sujungti du reikalavimai – reikalavimas pripažinti teisę (leisti) nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo ir reikalavimas nutraukti panaudos sutartį teismo tvarka. Šiems reikalavimams taikomi skirtingi teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šie reikalavimai gali būti reiškiami skirtingiems atsakovams.119

64. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Pažymėtina, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.120 Taigi, minėta teise teismas gali pasinaudoti, jeigu: 1) yra kelios vienarūšės bylos; 2) pareikšti to paties ieškovo tuo pačiu pagrindu, tik

118 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014. 119 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024, 25 punktas. 120 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333684/2019, 56 punktas.

skirtingiems atsakovams arba tam pačiam atsakovui (jeigu reikalavimai susiję) keli ieškiniai; 3) teismas pripažįsta, kad sujungus kelis reikalavimus į vieną bus geriau įgyvendintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas. 65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis).121 Pažymėtina, kad sujungus bylas taip išvengiama galimo vienos iš civilinių bylų sustabdymo, lemiančio proceso trukmės pailgėjimą, taip pat skirtingo tų pačių aplinkybių įvertinimo. Bylų sujungimas leidžia greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikia laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas, be to, sujungus bylas, pasiekiami tie patys tikslai, kaip ir vieną iš bylų sustabdžius. 66. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama CPK 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka (CPK 136 straipsnio 4 dalis). 67. Pagal CPK 136 straipsnio 2 dalį, teismas, priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Taigi, tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia teise, būtinos šios dvi sąlygos: pirma, ieškinio dalyką turi sudaryti keli reikalavimai, antra, teismas turi pripažinti esant tikslingiau juos nagrinėti skyrium. Jeigu viename ieškinyje yra pareikšti reikalavimai skirtingiems atsakovams ir šių reikalavimų teisinė prigimtis yra skirtinga, tai sudaro pagrindą svarstyti dėl CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Pavyzdžiui, vienoje byloje susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kai ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu sandorį ir taikyti restituciją, kartu pareiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš tokį sandorį sudariusio įmonės vadovo, byloje jau esant nustatytam įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo faktui bei kitoms sąlygoms, galinčioms lemti civilinės atsakomybės taikymą atsakovui, tačiau esant nenustatytam priežastiniam ryšiui, žalos faktui ir jos dydžiui, kasacinis teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinio reikalavimą šiam atsakovui išskirti į ats-

121 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327701/2019, 74 punktas.

kirą bylą (CPK 136 straipsnio 2 dalis).122

68. Pagal CPK 136 straipsnio 3 dalį, kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas taip pat turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Paprastai kelis sujungtus reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium, jeigu šitaip byla bus išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau. 69. Pažymėtina, kad bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas (ar dalies reikalavimų išskyrimas į atskirą bylą) padeda pasiekti nurodytus tikslus.123

1.5. Pagrindiniai ir išvestiniai ieškinio reikalavimai

70. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai gali būti skirstomi į pagrindinius ir išvestinius. Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų. Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje kartu su visais pareikštais reikalavimais, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas. Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip „pagrindinį“ ir „išvestinį“ yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį „pagrindinio“ reikalavimo patenkinimas tampa „išvestinio“ reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nereikia nurodyti papildomų išvestinio reikalavimo atmetimo motyvų. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės, – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo.124 Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo

122 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014. 123 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333684/2019, 58 punktas. 124 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai.

dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.125

1.6. Alternatyvūs ieškinio reikalavimai

71. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialųjį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialiąsias subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus.126

72. Alternatyvūs teisių gynimo būdai negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Pavyzdžiui, užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus.127

73. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ieškovo prašomi taikyti keli pažeistų teisių gynybos būdai neteisingai kvalifikuojami kaip alternatyvūs. Antai kasacinis teismas yra konstatavęs, jog reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir padėties grąžinimo į buvusią, iki vykdant ginčo statybos rangos sutartį, nėra alternatyvūs arba prieštaraujantys tarpusavyje, jie gali būti taikomi kartu, nes priteisus atlyginti nuostolius dėl atsakovo nekokybiškai atliktų mokyklos apšiltinimo darbų ieškovui dėl neteisėtai atliktų atsakovo veiksmų liko darbų rezultatas – nekokybiškai apšiltintas pastatas – ir šie padariniai gali būti pašalinti ne tik grąžinus atsakovui sumokėtas lėšas, bet ir pašalinus netinkamos kokybės darbo rezultatus.128

74. Kai pažeistas teises siekiama apginti keliais skirtingais teisinės gynybos būdais, gali būti svarbus ir pareikštų alternatyvių reikalavimų išsprendimo eiliškumas. Antai vienoje byloje ieškovas prašė pakeisti lizingo sutarčių sąlygas dėl iš esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių, o kitoje byloje ginčijo atsakovės vienašališką tų pačių sutarčių nutraukimą. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių negali vykdyti sutarties ir kai dėl to nėra jos kaltės, teisinį pagrindą reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta palankesnėmis nei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties, kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pa-

125 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256611/2022, 26 punktas. 126 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120701/2022, 57 punktas. 127 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011. 128 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015.

grindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad šio straipsnio normos netaikytinos, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas.129

75. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kai ieškinyje pareiškiami keli alternatyvieji reikalavimai, iš kurių vienas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, o kitam įstatymu nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kuria ieškovas kreipimosi į teismą metu nėra pasinaudojęs, teismas, vadovaudamasi bylų priskirtinumo teismui prioritetu, neturi teisės atsisakyti priimti ar palikti nenagrinėto to alternatyviojo ieškinio reikalavimo, dėl kurio ieškovas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti. Tačiau tokiu atveju teismas turi atsižvelgti į šių reikalavimų nagrinėjimo specifiką ir pirmiausia spręsti dėl galimybės patenkinti tą alternatyvųjį ieškinio reikalavimą, kuris tiesiogiai nagrinėtinas teisme.130

Ii. Ieškinio Ir Bylos Nagrinėjimo Ribos

2.1. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas, draudimas peržengti ribas ir šio reikalavimo santykis su draudimu priimti siurprizinį teismo sprendimą

76. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.131 Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.132 Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija133 (atsakovui pareiškus priešieškinį ir (ar) trečiajam asmeniui pareiškus savarankiškus reikalavimus bylos nagrinėjimo ribos apima ir šių procesinių dokumentų dalyką bei faktinį pagrindą, taip pat priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų atsikirtimus į jiems pareikštus reikalavimus). Tačiau atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintini tiek, kiek jie susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, ir neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme.134

129 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012. 130 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321469/2021, 31 punktas. 131 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115943/2024, 31 punktas. 132 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas. 133 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025, 36 punktas. 134 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015.

Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).135

77. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų136, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).137 Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), pareiga užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis) draudžia teismui savo nuožiūra pakeisti ieškinio dalyką, ieškinyje nurodytus teisių gynimo būdus, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą.138

78. Štai, pavyzdžiui, vienoje iš bylų buvo pareikštas ieškinys dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą bei įpareigojimo paskelbti paneigimą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos ir siekė įrodyti, kad jos išsakyti duomenys (žinia) atitinka tikrovę, taip pat kad jos išsakyta tikrovę atitinkanti informacija negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą žinią, ieškinį patenkino. Tačiau, teismui priėmus tokį sprendimą, atsakovė apeliaciniame skunde pakeitė savo byloje anksčiau išdėstytą poziciją ir nurodė, kad ieškovo prašomi paneigti teiginiai – tik subjektyvi atsakovės nuomonė ir jai susiformuoti egzistavo pakankamas faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius atsakovės nurodytus naujus argumentus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės paskleistus duomenis kvalifikavo kaip žinią, o ne kaip jos nuomonę, ir kartu pažymėjo, kad atsakovė, apeliaciniame skunde įrodinėdama priešingas aplinkybes, nėra nuosekli. Kasacinis teismas konstatavo, kad, atsakovei pirmosios instancijos teisme nenurodžius vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose teismui pateiktų aplinkybių, susijusių su jos išsakytų teiginių pripažinimu ne žinia, o jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai jų išsamiau nevertino ir patikrino atsakovės ginčyto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vado-

135 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024, 20 punktas. 136 Pažymėtina, kad teismų praktikoje vartojama sąvoka „ieškinio ribos“ neturėtų būti tapatinama su sąvoka „bylos nagrinėjimo ribos“. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, šia prasme tikslesnė sąvoka yra „bylos nagrinėjimo ribos“. Sąvoka „ieškinio ribos“ gali būti vartojama tik siaurąja prasme, kai kalbama būtent apie ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą, pildymą ir pan. 137 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 21 punktas. 138 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325916/2023, 77 punktas.

vaudamasis duomenimis, kurie buvo atskleisti ir vertinami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, kasacinis teismas pripažino, jog buvo tinkamai nustatytos bylos dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos ir tinkamai atskleista byloje kilusio ginčo esmė.139

79. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai konstatuojamas bylos nagrinėjimo ribų peržengimas. Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo byloje viešoji įstaiga kaip trečiasis asmuo pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydama priteisti iš ieškovės tam tikro dydžio pinigų sumą, panaudotą ieškovei, jai tuo metu einant šios įstaigos vadovo pareigas, asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui pagerinti. Minėtas reikalavimas buvo grindžiamas ieškovės nepagrįsto praturtėjimo trečiojo asmens sąskaita faktu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito asmens nepagrįstas praturtėjimas ir daikto pagerinimas panaudos atveju įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Be to, reikalavimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kaip civilinių teisių gynybos būdas, yra subsidiarus, jo taikymas galimas tik tada, kai ieškovas pagrindžia, kad negali apginti savo pažeistos teisės kitais civilinių teisių gynybos būdais. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė panaudos teisinių santykių tarp ieškovės ir trečiojo asmens egzistavimą ir pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo neįrodė savo reikalavimo pagrindo – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais (sutarčių, deliktų, daiktinės teisės normose įtvirtintais) civilinių teisių gynimo būdais, t. y. vienos iš aplinkybių, pagrindžiančių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę, nesant pareikšto trečiojo asmens reikalavimo atlyginti jo sąskaita atlikto ieškovei priklausančio turto pagerinimo išlaidas, neturėjo teisinio pagrindo taikyti kito, trečiojo asmens neįrodinėto, teisių gynimo būdo – turto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Toks apeliacinės instancijos teismo veikimas nelaikytinas šalių santykių teisiniu kvalifikavimu. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti dalį trečiojo asmens pareikšto savarankiško reikalavimo jame nenurodytu faktiniu pagrindu, išnagrinėjo bylą peržengdamas reikalavimo faktinę apimtį ir suvaržydamas ieškovės teisę apsiginti nuo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo taikymo ir teikti poziciją šiuo klausimu.140

80. Analogiškos taisyklės dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą

139 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217916/2024. 140 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176378/2022.

nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).141

81. Štai vienoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą ir tenkindamas ieškinį, rėmėsi aplinkybėmis, kurios susiklostė po ieškinio pareiškimo teisme ir nebuvo suformuluotos kaip ieškinio faktinis pagrindas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o būtent šios faktinės aplinkybės buvo nurodytos apeliaciniame skunde kaip šio skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos apeliacinio proceso metu, nors apeliacinio nagrinėjimo tikslas – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, jog tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą – neteisėtai pakeitė ieškinio pagrindą ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.142

82. Kitas pavyzdys ‒ byloje ieškovė ginčijo pastato (sandėlio) pirkimo‒pardavimo sutartį kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei sudarytą dėl apgaulės, ir prašė taikyti restituciją ‒ priteisti iš atsakovės už šį turtą sumokėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, konstatavęs, kad pagal ginčo pobūdį ieškovės teisės bus realiai apgintos, taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdą – atsakovei sumokėtos kainos už įsigytą sandėlį sumažinimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovė parduoto objekto kokybės klausimo CK 6.334 straipsnio prasme nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė, nepareiškė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo būdą – daikto pirkimo kainos sumažinimą, taip pat nesirėmė reikšmingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo būdui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir jų neįrodinėjo, tokios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, ne teisiškai kvalifikavo šalių teisinius santykius, bet, pažeisdamas šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).143

83. Vienoje iš bylų kasacinis teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties sudarymas ir kito asmens nepagrįstas praturtėjimas įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems

141 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas. 142 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018. 143 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023.

konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu perduoti pinigai turėtų būti priteisti ieškovui, tačiau savo reikalavimo negrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad pinigus atsakovui pervedė be teisinio pagrindo, todėl tokios aplinkybės nesudarė įrodinėjimo byloje dalyko ir teismams nekilo pareiga tokias aplinkybes tirti ir vertinti. Dėl to konstatavęs, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo – tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių, apeliacinės instancijos teismas, nesant šalies reikalavimo grąžinti be teisinio pagrindo gautą turtą, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą, remdamasis ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo. Taigi kasacinis teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė draudimą peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribas reglamentuojančias teisės normas.144

84. Kasacine tvarka nagrinėta byla, kurioje ieškovė reiškė ieškinį dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei. Ieškinio pagrindas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis dėl, ieškovės vertinimu, neteisėtų atsakovės veiksmų – neperduotos statybos darbų aikštelės, sustabdytų rangos darbų, statinio techninio prižiūrėtojo nepaskyrimo, bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Ieškovės manymu, šie atsakovės veiksmai sudarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurių ji rangos sutartį teisėtai nutraukė ir kurie sudaro pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi atsiliepimo į ieškinį forma, t. y. savarankiškų reikalavimų nereiškė, tačiau atsiliepime nurodė, kad rangos sutartį teisėtai nutraukė būtent atsakovė. Kasacinis teismas konstatavo, kad pagal byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus ir ieškovės siekiamą teisinį rezultatą teismai išėjo už ieškinio ribų vertindami atsakovės atlikto rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, t. y. pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė sutartį nutraukė teisėtai, nesant reikalavimo, nebuvo pagrindo analizuoti atsakovės vėliau atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą. Teisėtai nutraukta sutartis negali būti nutraukta (teisėtai arba neteisėtai) pakartotinai, todėl pirmoji išvada savaime eliminuoja antrąją. Analogiška išvada dėl bylos nagrinėjimo ribų taikytina ir apeliacijos procesui, t. y. apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai (atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų), nebuvo pagrindo vertinti atsakovės atlikto sutarties nutraukimo teisėtumo, nes byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas.145

85. Draudimas peržengti bylos nagrinėjimo ribas yra susijęs su kitu reikalavimu ‒ draudimu teismui priimti siurprizinį sprendimą. Tuo atveju, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti,

144 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021. 145 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298969/2022.

jis gali būti pripažįstamas siurpriziniu.146 Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su EŽTT jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje nustatytą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, o tai reiškia, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą.147 Tuo atveju, kai teismas priima dalyvaujantiems byloje asmenims netikėtą, siurprizinį sprendimą, šių asmenų teisė būti išklausytiems visais bylai reikšmės turinčiais klausimais yra suvaržoma.148

86. Sprendžiant, ar teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas siurpriziniu, esminę reikšmę turi aplinkybė, ar byloje dalyvaujantis asmuo buvo tinkamai informuotas apie argumentus ir įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, ir turėjo galimybę į šiuos argumentus ir (ar) įrodymus atsikirsti, pateikdamas dėl jų savo poziciją. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais (taip pat ir surinktais teismo iniciatyva), apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, taip pat jei byloje dalyvaujantys asmenys pagal konkrečios bylos procesines aplinkybes negalėjo pagrįstai tikėtis, kad bylą nagrinėjęs teismas imsis spręsti tam tikrą klausimą ir dėl to jų galimybė teikti teismui savo paaiškinimus šiuo klausimu buvo suvaržyta.149 To, be kita ko, reikalauja civilinio proceso betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnis) ir CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui grįsti priimamą sprendimą aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje.150 87. Kita vertus, vien tai, kad teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai ar-

146 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas. 147 EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktas; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktas; 2014 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3214-1075/2022, 41 punktas. 148 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284611/2023, 23 punktas. 149 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 16 punktas. 150 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233823/2021, 37 punktas.

gumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas.151

88. Teismai negali priimti siurprizinių sprendimų nei įrodymų tyrimo ir vertinimo, nei teisės taikymo aspektu, todėl ginčo šalys apie kitokį, nei jų nurodytas, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą turi būti tinkamai informuojamos įgyvendinant teismo išaiškinimo pareigą. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).152 89. Antai vienoje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl be pagrindo gauto turto (lėšų) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, tačiau kitu teisiniu pagrindu, nei ieškinyje nurodė ieškovė. Konstatavęs, kad atsakovo išgrynintų bendrovės lėšų panaudojimas ieškovės interesams byloje nebuvo įrodytas, teismas taikė atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už juridinio asmens valdymo organui (vadovui) įstatymais nustatytų pareigų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, pripažino, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta peržengus ginčo šalių nustatytas ribas, nes pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškovės teisių gynimo būdą, kurio taikyti ieškovė neprašė ir jo taikymo sąlygų neįrodinėjo. Vis dėlto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas paliko iš esmės nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovės reikalaujama suma turėjo būti jai priteista iš atsakovo kaip be pagrindo įgytas turtas. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (be kita ko, apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovė gali savo teises apginti taikant atsakovui deliktinę atsakomybę), turėjo teisę vertinti, pagal kokias teisės normas – deliktinės civilinės atsakomybės ar nepagrįsto praturtėjimo – turi būti kvalifikuojami ginčo šalių teisiniai santykiai. Tačiau, ginčo teisinius santykius kvalifikavęs kaip nepagrįstą praturtėjimą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo savarankiškai nustatyti šiuo teisiniu pagrindu pareikšto

151 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas. 152 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163823/2024, 28 punktas.

pradinės ieškovės reikalavimo tenkinimo sąlygų, dėl kurių buvimo argumentai nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį nebuvo pateikti. Tokiu būdu buvo peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir priimtas atsakovui siurprizinis sprendimas, kadangi jis negalėjo pagrįstai tikėtis, jog apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas imsis analizuoti tas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, kurios pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo vertinamos teismui nusprendus, kad nurodytas institutas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, ir kitaip vertinti tas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė konstatuodamas jų nebuvimą.153

90. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas (atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos), atlikdamas tarp šalių susiklosčiusių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo.154

91. Štai, pavyzdžiui, vienoje byloje ieškovė prašė priteisti skolą iš atsakovės, reikalavimas buvo grindžiamas atsakovės sudaryta laidavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė laidavo už trečiojo asmens (skolininko) prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, nurodė, kad ieškovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o apeliacinės instancijos teismas panaikino šį sprendimą ir ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktinis atsakovės atsikirtimų pagrindas – termino pateikti ieškinį praleidimas, todėl yra būtina patikrinti, ar laidavimas nėra pasibaigęs. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, ir vertino, kad terminuotas laidavimas yra pasibaigęs CK 6.88 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas nurodė, kad laidavimo terminas bei ieškinio senaties terminas yra skirtingos paskirties materialiosios teisės terminai, šių terminų pasibaigimas sukelia skirtingo pobūdžio teisinius padarinius: pasibaigus laidavimo terminui, baigiasi kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti prievolės vykdymo iš laiduotojo bei atitinkamai laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui, o pasibaigus ieškinio senaties terminui kreditoriaus subjektinė teisė nesibaigia, o baigiasi tik teisė reikalauti pažeistą subjektinę teisę apginti pareiškiant ieškinį, jeigu skolininkas ginasi ieškinio senatimi. Kasacinis teismas minėtoje

153 Žr. ten pat. 154 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas.

byloje konstatavo, kad tokių faktinių aplinkybių kaip terminuotas laidavimas, terminuota laidavimu užtikrinta prievolė, terminuoto laidavimo pabaigos momentas ir padariniai bei kreditoriaus pavėlavimo pareikšti reikalavimą laiduotojui per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą atsakovė neįrodinėjo. Dėl to kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.88 straipsnį, peržengė atsikirtimų į ieškinį (ir apeliacinio skundo) faktinio pagrindo ribas ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, atsakovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Nustatydamas tokias aplinkybes, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir neinformavęs apie tai ginčo šalių, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu priėmė siurprizinį sprendimą, o tai nulėmė Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą.155

92. Taigi, pirmiau aptarti kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismo sprendimas pripažintinas siurpriziniu, jeigu jis priimtas peržengus bylos nagrinėjimo ribas, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, arba ir tais išimtiniais atvejais, kai teismas turi teisę ir pareigą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tačiau apie tai nebuvo tinkamai informuoti byloje dalyvaujantys asmenys. 93. Pažymėtina, kad draudimo priimti siurprizinį sprendimą pažeidimas gali būti konstatuojamas ir kitais atvejais, nesusijusiais su bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismui priėmus naują įrodymą ir juo remiantis procesiniame sprendime, kai nebuvo sudaryta galimybė priešingai šaliai su šiuo įrodymu susipažinti ir dėl jo pasisakyti.156

2.2. Atvejai, kurie nelaikomi bylos nagrinėjimo ribų peržengimu

94. Teismų praktikoje neretai kyla procesinio pobūdžio ginčų dėl to, ar priimtu teismo sprendimu buvo peržengtos konkrečios bylos nagrinėjimo ribos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuoti tam tikri atvejai, kurie nelaikomi bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. 95. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.157 Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.158 Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis

155 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316381/2023. 156 Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4403/2022. 157 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013. 158 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 23 punktas.

vertinimas teismui neprivalomi. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.159 Tačiau teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą) nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus.160 Taigi kitos, nei ginčo šalių nurodyta, teisės normos pritaikymas ginčo šalių santykiams nepripažintinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pritaikymo nekyla poreikis modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (t. y. nustatyti ir vertinti šalių neįrodinėjamas faktines aplinkybes) ar ieškinio dalyką (priteisti ieškovui tai, ko jis nereikalauja).161 Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsakomybės rūšies nustatymas yra teisinis santykio kvalifikavimas pagal šalių nurodytas aplinkybes, todėl net ir tais atvejais, kai teismas nesivadovauja ieškovo prašoma taikyti civilinės atsakomybės rūšimi (solidariąja atsakomybe), o teismas ex officio taiko kitą rūšį (dalinę atsakomybę), tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu.162

96. Kitas pavyzdys yra atvejai, kai ginčijant sandorį neteisingai nurodomas jo negaliojimo teisinis pagrindas. Kasacine tvarka buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovas savo reikalavimą – pripažinti negaliojančia santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį – grindė nurodydamas, kad sutartis yra tariamas ir imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo nurodytą aplinkybę, kad santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartimi buvo pasidalytas ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, kvalifikavo kaip patvirtinančią, jog sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus (CK 1.90 straipsnis). Kasacinis teismas nusprendė, kad tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes bylą teismas nagrinėjo remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, kurį teisiškai kvalifikavo ne tik pagal ieškovo nurodytas teisės normas, bet ir savo iniciatyva spręsdamas, kad yra pagrindas svarstyti, ar ginčo sandoris nepripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo.163 Kitoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašo-

159 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-20-701/2020, 25 punktas. 160 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328248/2020, 21 punktas. 161 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163823/2024, 28 punktas. 162 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1131075/2024, 96 punktas. 163 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011.

ma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu.164

97. Patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, atitinkamų sandorio negaliojimo padarinių ‒ dvišalės ar vienašalės restitucijos ‒ taikymas neturėtų būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas net ir tuo atveju, kai toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Taigi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo. Klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato. Reikalavimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo, jeigu bylos šalis pareiškia tokį reikalavimą, bendrais atvejais negali būti nagrinėjamas skyrium nuo materialiojo subjektinio reikalavimo dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu.165 Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio, turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.166 Kadangi teismas turi teisę (ir pareigą) taikyti restituciją net ir nesant šalies prašymo, kai toks prašymas yra pareikštas, teismo jis nesaisto.167 Tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju šalys turi būti informuojamos apie teismo ketinimą spręsti dėl restitucijos būdo keitimo tam, kad jos galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu, nes priešingu atveju toks teismo sprendimas būtų pripažintas siurpriziniu.168

98. Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs sprendžiant ne tik restitucijos klausimus sandorių negaliojimo atvejais, bet ir dėl specialių hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių, nurodytų CK 4.197 straipsnio 6 dalyje. Hipotekos sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CK pirmojoje knygoje įtvirtintais pagrindais. Tačiau hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti skirtingų teisinių padarinių hipotekos kreditoriui priklausomai nuo jo sąžiningumo vertinimo. CK

164 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007. 165 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4311075/2018, 33 punktas. 166 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024, 61 punktas. 167 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-871249/2025, 30 punktas. 168 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2141075/2022.

4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako; kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Antai vienoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovas nenurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų pareiškęs reikalavimą apginti hipotekos kreditoriaus teisę CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nurodytu gynybos būdu, būtų įrodinėjęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl tokį atsakovo apeliacinio skundo argumentą vertino kaip pažeidžiantį draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), ir draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Kasacinis teismas konstatavo, kad toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas (nespręsti dėl hipotekos sandorio negaliojimo teisinių padarinių) yra priimtas pernelyg formaliai taikant apeliacinio proceso ribas apibrėžiančias teisės normas, pažeidžiant įstatymo reikalavimą išspręsti negaliojančiu pripažinto sandorio teisinių pasekmių klausimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 4.197 straipsnio 6 dalis) ir prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), nes, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, tačiau neišsprendus tokio negaliojimo teisinių pasekmių, ieškovė atsidūrė palankesnėje teisinėje padėtyje nei atsakovas, nors sandorio negaliojimas buvo nulemtas jos pačios nusikalstamų veiksmų. Proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo požiūriu būtų nepateisinama, jei, bylą dėl hipotekos sandorio negaliojimo išnagrinėjus ir joje neišsprendus tokio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimo, būtų sudarytos sąlygos šį klausimą spręsti atskiroje byloje.169

99. Klausimas dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo buvo keliamas ir kasacine tvarka nagrinėtose bylose dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vienoje iš tokių bylų ieškovas reiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą bendrą turtą, priteisiant jam atsakovams priklausančią šio turto dalį, o atsakovams – ieškovo nurodyto dydžio kompensaciją. Atsakovai reikalavo atidalyti turtą natūra. Teismai taikė ieškovo nurodytą turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, tačiau nustatė didesnę, nei ieškovas reikalavo, atsakovams mokėtiną kompensaciją. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų per-

169 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201943/2024.

žengimu.170 Kitoje civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kasacinis teismas iš esmės nurodė, kad jeigu atitinkamas atidalijimo būdas buvo svarstomas, dėl jo šalys galėjo pasisakyti, tai tokio atidalijimo būdo taikymas nevertintinas kaip ieškinio ribų peržengimas.171

100. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas apimtimi taip pat nereiškia reikalavimo ribų peržengimo.172 Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą.173

101. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu.174 Pavyzdžiui, vienoje iš kasacinio teismo nagrinėtų bylų ieškovas vieną draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdą kaip ieškinio dalyką nurodė ieškinyje, o kitą – patikslintame ieškinyje, tačiau abu draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdus ieškovas įrodinėjo tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir abiem atvejais reiškė turtinio pobūdžio reikalavimą. Kasacinis teismas nurodė, kad tokioje situacijoje negalima ieškovo reikalavimo – ieškinio dalyko – vertinti formaliai ir siaurai, be to, tai apsunkintų ir vartotojo galimybes apginti savo teises, kylančias iš draudimo sutarties. Kasacinis teismas

170 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416969/2017, 33 punktas. 171 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, 42 punktas. 172 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 37 punktas. 173 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 63 punktas. 174 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325916/2023, 77 punktas.

konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog vienu iš turto draudimo taisyklėse nustatytų būdų draudimo išmoka negali būti mokama, pagrįstai nusprendė dėl kito taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo taikymo ir neperžengė ieškinio ribų.175

102. Kasacinio teismo praktikoje buvo keliamas klausimas, ar tokie teismų procesinių sprendimų argumentai, kuriais įvertinti ne tik atsakovų, bet ir trečiojo asmens veiksmai ir jų ryšys su ieškiniu prašoma atlyginti žala, nors trečiajam asmeniui ir nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, nereiškia bylos ribų peržengimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog ne jis, o kitas asmuo yra atsakingas už ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą, yra vienas iš galimų atsakovo gynybos būdų, kuriuo atsakovas įgyvendina teisę gintis nuo pareikšto ieškinio. Taigi tokie atsikirtimai neabejotinai patenka į bylos nagrinėjimo ribas ir teismo privalo būti vertinami. Antraip būtų apribota atsakovo teisė gintis nuo pareikšto ieškinio ir taip būtų šiurkščiai pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Kasacinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį (civilinė atsakomybė dėl žalos juridiniam asmeniui atlyginimo), buvo būtina objektyviai įvertinti visų galimų žalos (iš esmės bendrovės įsipareigojimų kreditoriams) atsiradimo priežasčių aplinkybes, įskaitant ir tą veiklos laikotarpį, kai bendrovei vadovavo trečiasis asmuo. Bylą nagrinėję teismai turėjo teisę (ir pareigą) analizuoti trečiojo asmens veiksmus kaip dalį bendrovės skolų susidarymo ir bankroto priežasčių, siekdami nustatyti, ar žala bendrovei kilo dėl atsakovų veiksmų, ar faktinės aplinkybės patvirtina tą žalą galimai sukėlus trečiojo asmens veiksmus. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų – jie nenustatinėjo trečiojo asmens atsakomybės, tik analizavo faktines aplinkybes, kurios galėjo paneigti atsakovų kaltę, ir nepasisakė dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo daugiau, negu apibrėžta atsakovų atsiliepimų į ieškinį ribų ir susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu.176

103. Vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų pareiškėja kasaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas peržengė bylos pagal skundą dėl dalinio arbitražo sprendimo dėl kompetencijos nagrinėjimo ribas, nes ėmėsi nagrinėti klausimus, kuriuos arbitražo teismas galės spręsti tik priimdamas galutinį sprendimą, ir pateikė kategoriškas išvadas dėl ieškiniui arbitražo byloje išnagrinėti iš esmės teisiškai reikšmingų aplinkybių – ar suinteresuotų asmenų arbitražo byloje pageidaujami rangos sutarčių keitimai yra draudžiami (esminiai). Kasacinis teismas konstatavo, jog pareiškėja iš esmės neginčija, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl dalinio arbitražo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta arbitražo kompetencija nagrinėti šalių ginčą, turėjo kvalifikuoti šalių teisinius santykius tam, kad atsakytų į pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su kilusio ginčo objektiniu arbitruotinumu (inter alia, ar tarp šalių kilęs ginčas dėl esminių

175 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1431075/2021, 18‒27 punktai. 176 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1401075/2025.

rangos sutarčių sąlygų keitimo, kuris, pareiškėjos teigimu, yra nearbitruotinas). Taigi, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, kvalifikuodamas ginčo šalių santykius, peržengė skundu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo teisme ribas.177

104. Gamtai padarytos žalos atlyginimas yra viešasis interesas. Tokios žalos dydis nėra išimtinai įrodinėjimo dalykas – jis apskaičiuojamas pagal kompetentingos institucijos parengtą žalos apskaičiavimo metodiką. Dėl to aplinkybės, kad ieškovas buvo neteisingai apskaičiavęs atlygintinos žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas priteisė pagal metodikos reikalavimus ieškovo perskaičiuotą dėl to paties pažeisto ploto žalos sumą, kasacinis teismas nevertino kaip ieškinio ribų peržengimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).178

105. Tam tikrų klausimų, nenurodytų ieškinio ar priešinio ieškinio pareiškime, išsprendimas nelaikytinas byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimu, jeigu įstatymas vieno klausimo išsprendimą teisme privalomai sieja su kito klausimo išsprendimu. Pavyzdžiui, pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus; pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią kartu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisti išlaikymą vaikui, nors šie reikalavimai byloje ir nebūtų pareikšti. 106. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (perskirstymo) klausimo išsprendimas nereiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Teismų praktikoje pripažįstama teismo pareiga veikti ex officio, užtikrinant tam tikrų su byla susijusių bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, paskirstymą, grąžinimą, priteisimą. Laikoma, kad tam tikrų bylinėjimosi išlaidų, pavyzdžiui, žyminio mokesčio, ar išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialiojo teisinio pobūdžio ginčo dalis, todėl tokių išlaidų sumokėjimo kontrolė, paskirstymas, grąžinimas ar priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio klausimų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tačiau tai nereiškia, kad tokia pareiga teismui taikoma skirstant visų rūšių bylinėjimosi išlaidas. Pavyzdžiui, teismas sprendimą priteisti šaliai jos turėtų išlaidų

177 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2024. 178 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010.

už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą apmokėti atlyginimą gali priimti tik esant šalies, patyrusios šias išlaidas, prašymui jas priteisti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas gali būti pareiškiamas ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar kitame šalies teismui pateiktame procesiniame dokumente arba žodžiu teismo posėdyje179. Ši procesinė pareiga saisto visų instancijų teismus. Be to, aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).180

2.3. Išimtys, kai teismas gali peržengti bylos nagrinėjimo ribas

107. Pagal bendrąją taisyklę, teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau ši taisyklė turi išimčių ‒ pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, leidžiama teismo sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas CPK konkrečiai nurodytais atvejais. Tokie atvejai paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą ir apginti silpnesniąją ginčo šalį. Tam tikrų materialiųjų santykių atsiradimas, raida ir pabaiga veikia visos visuomenės interesus, todėl nėra vien tik privatus šalių reikalas. 108. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtinta galimybė viešojo intereso apsaugos tikslais peržengti bylos nagrinėjimo ribas yra dispozityvumo principo išimtis, kurią pateisina siekis suderinti privataus ir viešojo intereso gynybą, užtikrinti šių interesų pusiausvyrą. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas.181 Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje yra būtinybė apginti viešąjį interesą, tuo motyvuotas privataus ginčo ribų peržengimas nelaikytinas proceso įstatymų ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių pažeidimu.182

109. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi motyvuoti, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), tinkamai iš anksto apie tai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, suteikti jiems galimybę pateikti savo poziciją tiek dėl poreikio peržengti ginčo ribas, tiek dėl naujų aplinkybių vertinimo. Kai teismas nepraneša bylos šalims apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir jos neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų, tuomet tai nesuderinama su tinkamo proceso principu, reikalaujan-

179 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismų praktikos apžvalga „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“ (Teismų praktika Nr. 59), 3 punktas. 180 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 17 punktas. 181 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87823/2022, 68 punktas. 182 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013.

čiu, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses.183

110. Taigi, net ir galėdamas peržengti ginčo ribas, teismas turi, pirma, tai tinkamai motyvuoti, antra, įstatymų nustatyta tvarka apie tai įspėti proceso šalis.184

111. Nedispozityvių bylų, kuriose teismas tam tikrais atvejais ex officio gali peržengti bylos nagrinėjimo ribas, kategorijai priskiriamos šeimos, darbo, vartotojų, viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo, nemokumo bylos. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos taip pat yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus.185 Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga būti aktyviam nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas.186 Kasacinio teismo išaiškinimai, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, taikytini ir ypatingojoje teisenoje.187

2.3.1. Bylos, susijusios su šeimos teisiniais santykiais ir vaikų teisių apsauga

112. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). 113. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.188

183 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321075/2022, 28‒29 punktai. 184 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526248/2016, 32 punktas. 185 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas. 186 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010. 187 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303943/2023, 54 punktas. 188 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

114. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugoti vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama.189 Matydamas poreikį peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teismas apie tai turi informuoti šalis, taip pat tokiu atveju gali pasiūlyti šalims pateikti rašytinius paaiškinimus šiuo klausimu, o juos gavęs ir įvertinęs ‒ toliau spręsti dėl būtinybės peržengti bylos nagrinėjimo ribas konkrečiu atveju.190

115. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo, pripažįstama, kad byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, suponuojantis teismo pareigą būti aktyviam tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaiko teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).191 Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis).192

116. Teismas, nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva.193

117. Vienoje santuokos nutraukimo byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turto, kuris buvo šalių ir jų vaikų gyvenamasis būstas, padalijimo,

189 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 55 punktas. 190 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52387/2022, 69 punktas. 191 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 26 punktas. 192 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2271075/2023, 59 punktas. 193 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501687/2018, 39 punktas.

priteisiant turtą natūra ieškovui, o atsakovei – kompensaciją, kartu išsprendė ir klausimą dėl šalių nepilnamečių vaikų teisės į būstą užtikrinimo – nustatė uzufruktą atsakovei naudotis ieškovui priklausančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, iki vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovas kasaciniame skunde teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva nustatydamas uzufruktą ieškovo turtui, pažeidė CPK 376 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas šiuos argumentus pripažino nepagrįstais ir konstatavo, kad teismas dėl uzufrukto nustatymo gali spręsti savo iniciatyva. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau teismų sprendimų pagrindu atsakovė neteko nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kaip lemiančią poreikį teismui veikti aktyviai siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, konkrečiai – teisę į būstą, ir skundžiamoje nutartyje tai išsamiai argumentavo.194

118. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.195

119. CPK 405 straipsnyje, reglamentuojančiame bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ypatumus, nustatyta, kad jeigu ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, teismas ieškinį patenkina. Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas.196

2.3.2. Bylos, susijusios su darbuotojų teisių apsauga

120. CPK 417 straipsnyje nustatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pagal CPK 418 straipsnį, jeigu darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą al-

194 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023. 195 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014. 196 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024, 28 punktas.

ternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimas turi būti motyvuotas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.197 Pažymėtina, kad teismas turi įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis). 121. Antai vienoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą. Kasacinis teismas, konstatavęs, jog drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovui skirta neteisėtai, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra įtempti, ką, be kita ko, patvirtina tarp ieškovo ir jo viršininko pavaduotojo kilęs konfliktas ir kitos ieškovui skirtos drausminės nuobaudos, kurių teisėtumas byloje nebuvo ginčijamas, o dėl šioje byloje vertinto ieškovo elgesio atsakovė galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu, nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant išvengti konfliktų, tarp jų ir teisminių ginčų, ateityje, ieškovo pažeistos teisės ir teisėti interesai geriausiai bus apginti ir tarp šalių pasiekta teisinė taika ne grąžinant ieškovą į pirmesnį darbą, o priteisiant jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu ieškovas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, konstatuojant, kad darbo sutartis su juo yra nutraukta šia teismo nutartimi (DK 300 straipsnio 4 dalis).198

122. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą nereiškia galimybės išnagrinėti bet kokį darbo byloje nepareikštą reikalavimą, bet priklauso nuo ieškinio pagrindą sudarančių ir teismo posėdyje paaiškėjusių bylos aplinkybių, o reikalavimai turi būti tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.199 Pavyzdžiui, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, jei, darbo santykiams pasibaigus, darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (panaši nuostata buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalyje). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl šio darbuotojo teisių gynimo būdo, kaip tiesiogiai susijusio su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas turi spręsti savo iniciatyva, net ir darbuotojui nepareiškus tokio reikalavimo.200

123. Tačiau byloje, kurioje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pripažinti šalių sudarytą darbo sutartį nutrūkusia DK (galiojusio iki

197 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 48 punktas. 198 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-403/2018. 199 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017, 85 punktas. 200 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015.

2017 m. liepos 1 d.) 128 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įpareigoti atsakovę nereikalauti iš ieškovės atlyginti mokymosi išlaidas, priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, remdamasi tuo, kad atsakovė nuo darbo sutarties įsigaliojimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, kasacinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, t. y. pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir ieškovės įsipareigojimą atlyginti mokymosi išlaidas negaliojančiu.201

2.3.3. Bylos, susijusios su vartotojų teisių apsauga

124. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.202

125. Tuo atveju, kai byla susijusi su vartotojo teisių gynimu (viešuoju interesu), viešasis interesas civilinio proceso teisėje saugomas nustatant ir civiliniame procese įgyvendinant teismo pareigą rūpintis teisingu, sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu ir galimybę teismui peržengti apeliacinio ir kasacinio skundo ribas.203 126. ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad nacionalinis teismas turi patikrinti, ar sutarties nuostata, kuri yra nagrinėjamo ginčo dalykas, patenka į 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo sritį. Jei atsakymas būtų teigiamas, nacionalinis teismas privalo savo iniciatyva įvertinti minėtą sąlygą atsižvelgdamas į šioje direktyvoje nustatytus vartotojo teisių apsaugos reikalavimus.204 Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą

201 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-248/2017, 86 punktas. 202 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 41 punktas. 203 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 32 punktas. 204 ESTT 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje VB Pénzügyi Lízing Zrt. prieš Ferenc Schneider,

C-137/08, 49 punktas.

pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, nebent vartotojas tam prieštarauja.205 127. Vadovaujantis kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus.206 Štai vienoje iš bylų kasaciniu skundu atsakovas neginčijo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl netesybų priteisimo, tačiau kasacinis teismas nusprendė, kad yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl statybos rangos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties ir jos nuostatų dėl netesybų sąžiningumo galimo vertinimo.207

128. Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teisingas, sąžiningas, greitas, tinkamas bylos išnagrinėjimas siekiant apginti vartotojo interesus reiškia teismo pareigą, jam padarius išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl vieno iš Turto draudimo taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo yra nepagrįsti, peržengti apeliacinio skundo ribas ir išspręsti pareikšto ieškinio reikalavimą, pritaikant kitą minėtose taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdą. Vis dėlto vartotojų teisių gynimas kaip viešasis interesas ir vartojimo ginčų specifika nepaneigia apeliacinės instancijos teismo pareigos, nustačius, kad byloje yra būtina peržengti apeliacinio skundo ribas, informuoti šalis apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasisakyti apie kito taisyklėse nustatyto draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo būdo pritaikymą.208

2.3.4. Viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylos

129. CPK 4238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. 130. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CPK 4238 straipsnio reguliavimu

205 ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Győrfi,

C-243/08, 35 punktas. 206 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas. 207 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2891075/2018, 37 punktas. 208 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1431075/2021, 33‒34 punktai.

teismas viešųjų pirkimų bylose negali apsiriboti pasyvaus arbitro vaidmeniu, o yra įpareigotas ir įgalintas gindamas viešąjį interesą veikti aktyviai. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, bet ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui.209 Kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręsta dėl situacijų, kai teismas ex officio turėtų priimti tam tikrus sprendimus, nepriklausomai nuo to, kad tokia kompetencija pagal VPĮ priskirta perkančiosioms organizacijoms ir (ar) procese dėl šių sprendimų nebuvo pareikšta reikalavimų: pavyzdžiui, dėl neteisėtai sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia210, dėl pirkimo procedūrų nutraukimo (jei jos nepasibaigusios įstatymo pagrindu), kai pagal pareikštą reikalavimą ar savo iniciatyva pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis.211

131. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad net ir tokio pobūdžio kaip viešųjų pirkimų bylose, kurios yra susijusios su viešojo intereso apsauga, teismas, turėdamas platesnius įgaliojimus nagrinėti šalių ginčą ir galimybę peržengti pareikšto ieškinio ribas, poreikį aktyviai veikti įgyvendina tik tokiu atveju, kai jis yra akivaizdus ir būtinas tam, kad būtų pašalintas VPĮ pažeidimas ir apgintas viešasis interesas.212 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo išnagrinėjimo nepagrįsto užtęsimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės nuvertinimo grėsmę. Aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia, o ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.213

132. Be to, viešųjų pirkimų ginčų praktikoje kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad viešojo intereso gynimo elementą turi ir dėl to taikytinos specialiosios proceso teisės normos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą, kuriose, inter alia, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, tik tuomet, kai ieškovas ieškinyje pareiškia reikalavimus, atsirandančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje proceso teisės normose įtvirtintos sąvokos „dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai“, „reikalavimai, atsirandantys iš viešų-

209 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023, 20 punktas. 210 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014. 211 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015. 212 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 44 punktas. 213 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas.

jų pirkimų teisinių santykių“ aiškintinos siaurai. Ne visi ginčai, kurie bent kokiu nors aspektu yra susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, nagrinėjami CPK XXI1 skyriaus normų tvarka. Pavyzdžiui, ginčas dėl perkančiosios organizacijos sutartinės ar deliktinės atsakomybės nelaikytinas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančiu ginču CPK XXI1 skyriaus nuostatų taikymo prasme.214

2.3.5. Nemokumo bylos

133. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia, lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius erga omnes (dėl visų, visiems); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinių padarinių ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams.215

134. Aktyvus teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese yra valstybės valdžios šiame procese išraiška. Būtent teismas kaip nepriklausoma ir nešališka valstybinės valdžios dalis turi užtikrinti, kad nemokumo procese priimami sprendimai nepažeis viešojo intereso. Teismo atliekama nemokumo proceso teisėtumo kontrolė yra stabilios, nuspėjamos, ekonomiškai ir socialiai pagrįstos nemokumo teisės formavimosi pagrindas. Toks teismo vaidmuo nemokumo procese leidžia užtikrinti ir jame dalyvaujančių asmenų tinkamą teisių ir pareigų balansą.216

135. Dėl nemokumo procese sprendžiamų klausimų reikšmės, jų sudėtingumo, poveikio ekonominiams ir socialiniams santykiams, skirtingų kreditorių interesų suderinimo teismas turi būti aktyvus ir, esant poreikiui, imtis veiksmų, užtikrinančių teisėtų sprendimų šiame procese priėmimą. Vienas iš teismo aktyvumo pavyzdžių, pripažintų teismų praktikoje, yra teismo teisė įsiterpti išimtiniais atvejais į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir priimti sprendimą už kreditorius.217 Teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo teisėtumo pagal pareigas, jei nustato, kad priimtas sprendimas gali pažeisti viešąjį interesą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas turi teisę sprendimą panaikinti remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.218

214 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 28–30 punktai. 215 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 74 punktas. 216 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-313/2023, 41 punktas. 217 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196313/2017, 28 punktas. 218 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-313/2023, 47 punktas.

136. Byloje, kurioje buvo prašoma priteisti iš įmonės bankrotui administruoti skirtų (patvirtintų) išlaidų skolą už antstolio paslaugas (faktinių aplinkybių konstatavimą), suteiktas pagal sudarytą sutartį su atsakovės bankroto administratoriumi, apeliacinės instancijos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo priteistos skolos dydį, nors atsakovė neginčijo ieškovo prašomos priteisti skolos dydžio. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino egzistuojant viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje ir poreikį jį apsaugoti (būti aktyviam, aiškinantis dėl suteiktų paslaugų realios apimties, prašomos priteisti sumos (jos dydžio) pagrįstumo), sudarė galimybę ieškovui tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, nepažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų, įtvirtinančių byloje dalyvaujančių asmenų teisių apsaugą.219

137. Fizinio asmens bankroto bylos taip pat susijusios su viešuoju interesu, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas tokio pobūdžio bylose taip pat yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų.220 Tai reiškia, kad pirmiausiai pats skolininkas ir jo kreditoriai (jų interesams atstovaujantis bankroto administratorius) turi gintis nuo bankroto byloje kitų kreditorių reiškiamų galimai nepagrįstų reikalavimų. Teismas, išeidamas už atskirojo skundo ribų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesų apsaugos tikslais, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl, atsižvelgiant į faktines kilusio ginčo aplinkybes, kreditorių interesas atitinka viešąjį interesą, kuris teismo turi būti ginamas ex officio.221

138. Antai fizinio asmens bankroto byloje pirmosios instancijos teismui patvirtinus dalį pareiškėjo finansinio reikalavimo, o apeliacinės instancijos teismui – panaikinus apskųstą nutartį ir pareiškėjo prašymą atmetus, kasacinis teismas konstatavo, kad, nesant paduoto atskirojo skundo dėl pareiškėjui palankios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies ir skolininkui ar jo atstovui bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jokia procesine forma nepareiškus reikalavimo taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismo nutartimi patenkintiems pareiškėjo reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartimi patenkintus pareiškėjo reikalavimus atmesti, remdamasis ieškinio senatimi, net ir nustatęs, kad ieškinio senaties terminai yra pasibaigę.222

219 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581690/2015. 220 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017, 34 punktas; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019, 45–47 punktai. 221 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87823/2022, 69 punktas. 222 Žr. ten pat.

2.3.6. Kitos bylos, susijusios su viešojo intereso apsauga

139. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. CK 6.225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, palikus galioti niekinį sandorį, tai prieštarautų viešajam interesui. 140. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad šalis procese gali būti nepareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas dėl akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto taiko niekinio sandorio teisinius padarinius.223 Tam, kad ex officio pripažintų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, teismas privalo įsitikinti, kad, pirma, yra akivaizdžių aplinkybių ir byloje nereikia aiškintis papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, jog sandoris yra niekinis ir dėl to negaliojantis, ir šalis neturi pareigos to įrodinėti, nes priešingu atveju šalis turėtų reikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu ir leistinomis priemonėmis pagrįsti tokią savo poziciją (CPK 178 straipsnis), antra, toks teismo veikimas nepažeis civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų, pagal kuriuos teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas pirmiausiai yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.224

Iii. Tapatūs Ieškiniai

3.1. Draudimas pareikšti tapatų ieškinį

141. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo tai-

223 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328248/2020, 24 punktas. 224 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400916/2019, 35 punktas.

kymo efektas.225 Res judicata principas, be kita ko, užtikrina teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, viena iš šio principo veikimo apraiškų – bylą nagrinėjančio teismo pareiga kontroliuoti, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo galia nebūtų paneigta ir neatsirastų tarpusavyje prieštaraujančių teismo sprendimų. Ši pareiga aktuali tiek teismui sprendžiant dėl ieškinio priėmimo (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek vėlesnėse proceso stadijose.226

142. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.227

143. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama pirmiau aptarta teismo sprendimo res judicata teisine galia.228

144. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui iškėlus bylą pripažįstama, jog asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis.229 Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to

225 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010. 226 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241469/2024, 18 punktas. 227 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137381/2024, 63 punktas. 228 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203684/2021, 16 punktas. 229 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111421/2022, 21 punktas.

paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama.230

145. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas.231 Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.232

146. Sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties naujoje byloje pasikeitimas (pvz., iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos ir nepanaikina ieškinio tapatumo situacijos.233 Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan.234 Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Skirtinga atsakovės procesinė padėtis abiejose bylose nėra pagrindas konstatuoti šalių nesutapimą, nes ji buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, yra abiejų teisminio nagrinėjimų objektu esančio materialiojo teisinio santykio dalyvė.235 Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne) tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas.236

147. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.237 Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo

230 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 22 punktas. 231 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010. 232 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3331075/2023, 27 punktas. 233 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137381/2024, 66 punktas. 234 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013. 235 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010. 236 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95403/2021, 42 punktas. 237 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137381/2024, 67 punktas.

elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą.238

148. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.239 Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.240 Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas.241 Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi.242 Kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą.243 Tačiau vien prejudicinių faktų egzistavimas negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl ieškinių tapatumo, jei naujame ieškinyje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.244 Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo.245

149. Tam, kad galėtų įvertinti susijusių bylų ieškinių tapatumą, bylą nagrinėjantis teismas turi ne tik konstatuoti, kokios faktinės aplinkybės ir kokios teisės nor-

238 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011. 239 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas. 240 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas. 241 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas. 242 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024, 68 punktas. 243 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas. 244 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015. 245 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021, 19 punktas.

mos nurodomos lyginamuose ieškiniuose, bet ir apibrėžti bylų nagrinėjimo dalyką – kokie teisiškai reikšmingi faktai ir santykiai turi būti nustatyti sprendžiant šalių ginčą kiekvienoje iš vertinamų bylų ir juos palyginti.246

150. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu.247

151. Neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties. Tai ypač aktualu šalis siejant tęstiniams teisiniams santykiams, kai tapataus materialiojo teisinio reikalavimo pareiškimas gali būti grindžiamas iš esmės kita teisiškai reikšmingų faktų sudėtimi.248

152. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vertinant ieškinį kaip (ne)tapatų neturi esminės reikšmės, ar tam tikras reikalavimas byloje reiškiamas kaip pagrindinis, ar kaip alternatyvus ieškinio reikalavimas (jei šio reikalavimo dalykas ir pagrindas išlieka nepakitę).249

153. Sprendžiant dėl bylų tapatumo neturi reikšmės ir tai, jog to paties teisinio rezultato siekiama skirtingomis procesinėmis formomis (byloje reiškiant ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, o kitoje anksčiau iškeltoje civilinėje byloje procesiniuose dokumentuose prašant teismo ex officio spręsti šį klausimą).250

154. Analogiški kriterijai taikytini ir bankroto bylose reiškiamiems reikalavimams. Visi teismo veiksmai bankroto byloje laikytini teisingumo vykdymu, nes atliekami siekiant dėl įmonės baigties priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tai, kad dėl bankroto proceso specifikos ginčo klausimai bylos metu sprendžiami priimant nutartis, o ne teismo sprendimą, savaime nereiškia, jog dėl tų pačių jau nustatytų faktų bei materialiųjų teisinių santykių gali būti priimamos kelios skirtingo turinio nutartys.251

246 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241469/2024, 24 punktas. 247 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 23‒24 punktai. 248 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 43 punktas. 249 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 45 punktas. 250 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111421/2022. 251 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013.

3.2. Ieškinių tapatumo vertinimas

155. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įvairių pavyzdžių, kai ieškiniai pripažinti tapačiais. Tapačiais ginčais kasacinis teismas pripažino situaciją, kai vienoje byloje ieškovė ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso, kuriame ji išreiškė sutikimą su sprendiniais detaliojo planavimo brėžinyje, metu priimtus administracinius aktus, o kitoje – papildomai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo planavimo brėžinyje. Kasacinis teismas nurodė, kad abiejose bylose ieškovė gina savo pažeistas teises siekdama atkurti iki ginčijamų savivaldybės sprendimų buvusią padėtį. Nagrinėjamoje byloje pareikštas papildomas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių gynimo būdą, tėra jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ginčijimas.252

156. Kasaciniame teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovas reikalavimą dėl pripažinimo statyti (įteisinti) tvorą be bendraturčių sutikimo grindė pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą ieškovo pastatytai tvorai nėra reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tiek pagal ankstesnį, tiek ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą yra išlikęs reikalavimas gauti rašytinį bendraturčių sutikimą. Kadangi anksčiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje ieškovas prašė leisti be atsakovų sutikimo įteisinti tą pačią tvorą, kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, jog abiejose bylose iš esmės yra (buvo) vertinama, ar bendraturčių atsisakymas yra pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Dėl to kasacinis teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas iš esmės yra tapatus anksčiau išnagrinėtoje byloje pareikštam reikalavimui.253

157. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje ieškovai prašė pripažinti šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo šildymo būdo pakeitimo ir pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo atsakovei, įpareigoti atsakovę perskaičiuoti šilumos energijos paskirstymą nurodytu laikotarpiu. Kitoje byloje ieškovai prašė teismo pripažinti jų ir atsakovės šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartį nutraukta nuo buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškinio dalykas – materialusis teisinis reikalavimas ‒ suformuluotas iš dalies skirtingai nei ankstesnėje byloje, nes faktiškai prašomas nustatyti buto šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo įteisinimo faktas ir atitinkamai šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutarties teisėtas nutraukimo momentas atsižvelgiant į šį faktą. Tačiau toks ieškinių materialiųjų teisinių reikalavimų skirtingumas negali būti pagrindas konstatuoti, kad bylų ieškiniai nėra

252 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010. 253 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3331075/2023.

tapatūs, nes pagal ieškiniuose nurodytas faktines aplinkybes galima daryti išvadą, kad ieškovai abiejose bylose iš esmės įrodinėja (-o) šilumos ir karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą, atliktą tais pačiais jų veiksmais tuo pačiu metu, ginčija atsakovės atsisakymą pripažinti šį sutarties nutraukimą.254

158. Vienoje civilinėje byloje ieškovė prašė panaikinti savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą konkrečiu nurodytu raštu, ir įpareigoti savivaldybės tarybą pateikti prašymą apskrities viršininkui dėl ieškovei priklausančio miškų ūkio paskirties sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovę pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o civilinės bylos dalis dėl savivaldybės administracijos rašto panaikinimo nutraukta, nurodant, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, nesukelia ieškovei jokių teisinių padarinių, tai – ne administracinis aktas, todėl jo negalima ginčyti teisme. Kitoje civilinėje byloje ieškovė prašė panaikinti savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą kitu raštu, ir įpareigoti savivaldybės tarybą pateikti prašymą apskrities viršininkui dėl to paties ieškovei priklausančio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kasacinis teismas konstatavo, kad tiek anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje paduoto ieškinio dalykai sutampa, nes abiejuose ieškiniuose keliamas tas pats reikalavimas – pradėti procedūrą dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taip pat sutampa ir ieškinio pagrindas, nes abiejuose ieškiniuose nurodomos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus.255

159. Civilinėje byloje ieškovas prašė prisiteisti išlaidų, be kita ko, patirtų dėl automobilio transportavimo ir saugojimo, atlyginimą, kai tokių išlaidų, kaip proceso išlaidų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalį, atlyginimą buvo atsisakyta priteisti baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Kasacinis teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje suformuluotu reikalavimu ieškovas siekia to paties teisinio rezultato, kaip ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareikštu reikalavimu priteisti proceso išlaidų atlyginimą; ieškovas pareiškė tapatų reikalavimą, kuris grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.256

160. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl pareikšto ieškinio, kuriuo ieškovė prašė pripažinti negaliojančia dėl suklydimo ir (ar) apgaulės ab initio darbo sutartį, sudarytą ieškovės ir atsakovo, tapatumo kitam ieškiniui jau išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl šios bylos atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors ieškovės nurodytas ieškinio tikslas yra grindžiamas CK, o ne DK teisės normomis, jis laikytinas tapačiu darbo byloje siektam tikslui – pripažinti darbo santykius pasibaigus teisėtu pagrindu ir išvengti su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusių

254 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1001075/2021. 255 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011. 256 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022.

prievolių. Teismas kitoje byloje jau yra nusprendęs dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir dėl prievolių, kylančių ieškovei dėl neteisėto atleidimo, todėl kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė iš esmės siekia jai nepalankaus teismo sprendimo peržiūrėjimo, sprendžiant tą patį ginčą kitame teismo procese, tikėdamasi kitokio rezultato. Kasacinis teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus, pripažino pareikštą ieškinį tapačiu kitoje byloje išnagrinėtam ginčui.257

161. Vienoje iš bylų kasacinis teismas konstatavo, kad ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstai atsisakyta priimti kaip tapatų, nes bankroto byloje buvo ginčijamas kreditoriaus reikalavimas, grindžiamas ta pačia reikalavimo perleidimo sutartimi. Kasacinis teismas pažymėjo, kad minėtoje bankroto byloje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, turės būti sprendžiama ir dėl šioje byloje ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, nepriklausomai nuo to, kad savarankiškas reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia nurodytoje byloje nebuvo pareikštas.258

162. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas. Priešingu atveju prašymas patvirtinti patikslintą kreditoriaus finansinį reikalavimą laikytinas tapačiu.259

163. Kreditorius, ginčijantis kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, paprastai nėra įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, subjektas, t. y. nėra šio teisinio ginčo šalis, ir, nesant įmonės skolininkės bankroto situacijos, apskritai negalėtų teisme reikšti jokių su šiuo ginču susijusių reikalavimų. Ginčydamas kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje kreditorius prašo ne išspręsti tarp jo ir bankrutuojančios bendrovės (ar jo ir kito šio bendrovės kreditoriaus) kilusį ginčą, o peržiūrėti teisinius santykius tarp šio kito kreditoriaus ir įmonės skolininkės, t. y. išspręsti tarp šių subjektų, kaip bylos šalių, kilusį ginčą. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad, kreditoriui bankroto byloje ginčijant kito kreditoriaus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje civilinėje byloje patvirtintą reikalavimą, yra keliamas naujas teisinis ginčas, kuris nėra tapatus teismo sprendimu jau išspręstam ginčui tarp įmonės skolininkės ir jos kreditoriaus.260

164. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra bylų, kuriose konstatuotas ieškinių netapatumas. Toliau pateikiami pavyzdžiai, sugrupuoti pagal atitinkamo požymio, reikšmingo vertinant ieškinių tapatumą, nebuvimą.

257 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292684/2021. 258 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128823/2021. 259 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013. 260 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96823/2021, 56 punktas.

3.2.1. Pagal dalyką

165. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinių dalykai negali būti laikomi tapačiais, kai vienu ieškiniu ieškovas (skolininkas pagal vekselius) prašo prievoles pagal vekselius pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o kitu ieškiniu ieškovas, iš kurio buvo išieškota skola pagal vekselius, prašo priteisti šią sumą iš atsakovo. Nors ieškovo finansinis interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, ieškinių reikalavimais siekiama skirtingų teisinių tikslų, o jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes, todėl ieškinių dalykas yra skirtingas.261

166. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl ieškinio tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą, ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakankama, kad nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties (vertinant pagal servituto turinį ar juo suvaržomą tarnaujančiojo daikto plotą) servitutą ar servitutą, kuris suteiktų teisę naudotis kita tarnaujančiojo daikto vieta.262

167. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad ieškinio dėl nuosavybės teisės į dalį, esančią bendrąja nuosavybe, pripažinimo ir ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nagrinėjimo objektas skiriasi ir šių ieškinių dalykai nėra tapatūs. Ieškiniu dėl nuosavybės teisės į tam tikrą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, pripažinimo (nustatymo) siekiama nustatyti, kokia dalis turto priklauso ieškovui ir kokia dalis turto lieka atsakovui (bendraturčiui) bendrame turto vienete. Ieškinio dalykas tokioje byloje yra idealiosios dalies teisėje ir realiosios dalies daikte nustatymas. Tuo tarpu atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdų. Tokio reikalavimo dalykas yra atskirti turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę.263

168. Vienoje byloje buvo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, pirkėjo teises buvo prašoma perkelti pagal paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, o kitoje byloje tą pačią sutartį buvo prašoma pripažinti apsimestiniu sandoriu; pripažinti šią sutartį žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, perkelti iš šios sutarties ieškovei pirkėjo teises ir pareigas bei pripažinti negaliojančiu atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pirmojoje byloje teismas nepasisakė dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo, tačiau pasisakė dėl atsakovo (ieškovės brolio) (ne)galimybės sudaryti ne paveldėjimo teisių, o žemės sklypo pardavimo sutartį; buvo atliktas ginčijamos sutarties teisinis kvalifikavimas. Kasacinis teismas konstatavo, kad abiejų ieškinių dalykas nėra visiškai tapatus, ne vien dėl lingvistinės formuluotės, bet ir dėl pasirinkto gynybos būdo, kadangi ankstesnėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, įsiteisėjęs teismo

261 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 33 punktas. 262 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239403/2024, 32 punktas. 263 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010.

sprendimas išnagrinėtose bylose gali turėti prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas nagrinėjamoje byloje (šalis, kuriai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitoje byloje gali remtis tuo teismo sprendimu kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jai nereikės įrodinėti), tačiau tai negalėjo būti pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį šioje byloje, kurioje ieškovė savo pažeistas teises siekia ginti kitais įstatymo nustatytais būdais.264

169. Reikalavimus priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skolą už skirtingus laikotarpius, kurių didžioji dalis nesutampa, kasacinis teismas yra pripažinęs netapačiais ieškinių dalykais.265

170. Vienoje iš kasacinio teismo nutarčių konstatuota, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovas) priešieškiniu siekė apsiginti nuo pareikšto ieškinio dėl paskolos grąžinimo, atitinkamai ginčydamas paskolos sutarties šalis ir paskolos grąžinimo būdą. Aplinkybė dėl ieškovo darbo teisinių santykių ūkininkų ūkiuose buvo kaip šalutinė, neesminė nagrinėjant šalių ginčą paskolos teisinių santykių kontekste ir iš esmės buvo aktuali tiek, kiek buvo būtina paskolos grąžinimo būdui nustatyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, taigi reikalavimas kyla iš darbo teisinių santykių, ir būtent ši aplinkybė yra pagrindinė ir esminė byloje siekiant įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Taigi, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ieškinio ir priešieškinio dalykų tapatumas nenustatytas.266

171. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje pareikšto ieškinio reikalavimas atlyginti ieškovei nuostolius – negautas pajamas, kurie atsirado atsakovui kaip vadovui pažeidus fiduciarines pareigas, o atsakovei pažeidus pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei žalos, nėra tapatus kitoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovų gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų.267

172. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą byloje dėl obligacijų, susietų su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ar prekių indeksais, (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ieškinio tapatumo institutą, nes ieškinio dalyką (gynybos būdą) sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl sutarčių neteisėtumo ar teisėtumo. Pirmiau išnagrinėtoje byloje ieškinių dalykai buvo reikalavimai atlyginti nuostolius, kurie atsirado sudarius ginčijamas sutartis, ir pakeisti sutarčių sąlygas dėl palūkanų dydžio nustatymo, panaikinti prievolę jas mokėti. Šie ieškiniai buvo patenkinti iš dalies. Ieškovai pateikė teismui naują ieškinį dėl

264 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021. 265 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020. 266 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2011075/2022. 267 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317421/2019.

sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, t. y. ieškovai prašė teismo konstatuoti, kad ginčo sutartys nė vienai iš šalių nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Kasacinis teismas, pažymėdamas, kad ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus kitais įstatymo nustatytais būdais, konstatavo, jog naujai pradėto ginčo dalykas yra šalių sudarytos sutarties neteisėtumo ar teisėtumo nustatymas, o ne nuostolių atlyginimo priteisimas ar, pakeitus vieną iš sutarčių sąlygų, prievolės mokėti palūkanas panaikinimas, todėl ieškiniai negali būti laikomi tapačiais.268

3.2.2. Pagal pagrindą

173. Vienoje iš bylų kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors abu ieškiniai grindžiami ta pačia faktine aplinkybe – neteisėtu nuomos sutarčių nutraukimu, susidarę nuostoliai (negautos nuomos pajamos) grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis – skirtingu jų atsiradimo laikotarpiu, nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti abiejų ieškinių tapatumo.269

174. Kitu atveju kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė abiejose bylose siekia gauti lėšas – atlyginimą už tuos pačius subrangos sutarčių pagrindu atliktus gyvenamųjų namų modernizavimo darbus, t. y. prašo teismo taikyti iš esmės tapatų teisių gynimo būdą – priteisti įvykdyti pareigą natūra. Ankstesnėje byloje ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės atlyginimą už statybos darbus grindė subrangos ir reikalavimo perleidimo sutartimis, bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė, ex officio pripažinę ieškinio reikalavimo pagrindu buvusias sutartis, taigi ir atsakovės prievolę sumokėti ieškovei atlyginimą už statybos rangos darbus, niekinėmis ir negaliojančiomis. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejusios sutartys jau neegzistuoja, sutartiniai santykiai šalių nesieja, ieškinys reiškiamas nepagrįsto praturtėjimo instituto teisiniu pagrindu (CK 6.237–6.242 straipsniai), ieškovė remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė gavo naudą iš jos atliktų statybos rangos darbų, tačiau už juos ieškovei nesumokėjo. Kasacinis teismas konstatavo, kad byloje reiškiamas ieškinys nuo ankstesnės bylos ieškinio skiriasi ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu, todėl negali būti laikomas tapačiu.270

175. Konkrečiu sandoriu gali būti pažeidžiamos daugelio subjektų teisės, kurių apsauga yra viešasis interesas. Ginti šias teises įstatyme gali būti pavesta taip pat daugeliui atitinkamų institucijų. Šios institucijos yra įgaliotos ginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas pasireiškia ne absoliučiai visų ar bet kokių teisių ir interesų pažeidimu, o tam tikrų teisių ir teisėtų interesų, kurių apsauga yra institucijos kompetencija, pažeidimu. Išimtis – prokuroras, kaip universali institucija viešajam interesui ginti. Dėl to atitinkama institucija, kreipdamasi į teismą ir reika-

268 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018. 269 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2051075/2024, 44 punktas. 270 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241469/2024, 26‒27 punktai.

laudama pripažinti negaliojančiu sandorį, pažeidžiantį viešąjį interesą, reiškia reikalavimą, gindama ne visas teises ir teisėtus interesus, atitinkančius viešąjį interesą, bet tik tuos, kurių apsauga priskirta jos kompetencijai ir kurių pažeidimą ji nurodo kaip faktinį ieškinio pagrindą. Kita institucija, įgaliota ginti viešąjį interesą, gali reikšti kitą reikalavimą panaikinti tą patį sandorį, tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau faktinis pagrindas – viešojo intereso konkretų pažeidimą apibūdinančios, jį individualizuojančios faktinės aplinkybės ‒ turi iš esmės skirtis, t. y. apibūdinti šį pažeidimą kaip atskirą, pažeidžiantį kitas konkrečias subjektines teises ir interesus, nei nurodyta jau pareikštame ieškinyje. Toks naujas ieškinys nebus vertinamas kaip tapatus.271

176. Pasisakydamas dėl ieškinių buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, pareikštų bankroto administratoriaus bankroto byloje ir tiesiogiai kreditoriaus atskiroje civilinėje byloje, tapatumo, kasacinis teismas pažymėjo, kad bankroto procese bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui (vadovams) ir (ar) dalyviui (dalyviams), atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovo interesams. Tačiau tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieškinių (bylų) šalys, t. y. ieškovas. Nors bankroto administratorius ir atstovauja (atstovavo) ieškovui, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriui, vis dėlto jo (bankroto administratoriaus) interesas reiškiant ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui yra ne vieno konkretaus kreditoriaus, o pačios įmonės ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teisių ir interesų gynimas. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra grindžiamas, be kita ko, CK 6.263 straipsniu, t. y. atsakovo neteisėtais veiksmais, nukreiptais tiesiogiai prieš ieškovą kaip kreditorių. Šios aplinkybės nesudarė bankroto administratoriaus ieškinio, pareikšto bankroto procese, faktinio pagrindo. Dėl to nesutampa nagrinėjamos bylos ir bylos pagal bankroto administratoriaus ieškinį faktinis pagrindas.272

3.2.3. Pagal bylos šalis

177. Specifinė situacija buvo susidariusi byloje dėl skolos pagal vienašališkai nutrauktą kredito sutartį priteisimo iš atsakovo ‒ fizinio asmens. Po teismo įsakymo priėmimo paaiškėjo, kad atsakovas turi individualią įmonę, kuriai tuo metu buvo iškelta bankroto byla. Teismas bankroto byloje patvirtino kreditoriaus reikalavimą, o teismo įsakymą panaikino ir šią civilinę bylą nutraukė. Baigus bankroto bylą ir išregistravus įmonę, banko reikalavimas liko neįvykdytas. Bankas iš naujo kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti skolą iš atsakovo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokį ieškovo reikalavimą vertino kaip tapatų jau išnagrinėtam bankroto byloje, todėl bylą nutraukė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtintas kasatoriaus finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje, yra procesinis teismo sprendimas, priim-

271 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013. 272 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020.

tas dėl kreditoriaus ir individualios atsakovo įmonės, kuri bankroto byloje yra atsakovė. Taigi, bankroto byloje priimta nutartis patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą yra priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir teismo įsakymas, tačiau ne tarp tų pačių šalių, vertinant tai prievolinių teisinių santykių aspektu. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu nustatytos fizinio asmens (įmonės savininko) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansą, t. y. materialusis teisinis santykis tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovui (skolininkui pagal kredito sutartį), kaip fiziniam asmeniui, kuris nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų; reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, t. y. faktu, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, pardavus skolininko turtą, kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas. Šios bylos šalys yra kreditorius ir skolininkas (fizinis asmuo), o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialieji teisiniai santykiai. Šis ginčo materialusis teisinis santykis nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, ir esanti faktinio šioje byloje reiškiamo reikalavimo pagrindo sudėtine dalimi, neegzistavo.273

3.3. Ieškinių (pareiškimų, skundų) tapatumo nustatymo ypatumai atskirų kategorijų bylose

178. Įstatymų leidėjas atskirų kategorijų byloms nagrinėti yra nustatęs specialius reikalavimus. Pavyzdžiui, šeimos, darbo, viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo ginčų atvejais taikytinos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys.274 Šiuos ypatumus lemia atitinkamo teisinio santykio prigimtis, ginčo objekto ir subjektų specifika, lemianti išskirtinį ginčo socialinį arba ekonominį reikšmingumą, akivaizdų viešąjį interesą, visuomenės suinteresuotumą kiek galima taikesniu ir greitesniu tokių ginčų išsprendimu, realiu šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimu (pvz., darbo ginčų šalys iš esmės nėra lygios, nes darbdavys yra ekonomiškai ir teisiškai stipresnė šalis nei darbuotojas). Kadangi tam tikro pobūdžio ginčų atvejais taikytinos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys, atskirai aptartini tam tikrų kategorijų bylų ypatumai sprendžiant ieškinių (ne)tapatumo klausimą.

3.3.1. Šeimos bylos

179. Šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus lemia šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normų ginamos vertybės. Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises

273 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009. 274 CPK 375, 410, 4231 straipsniai.

ir teisėtus interesus. Siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialiųjų teisinių santykių, gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų.275

180. Tam tikrų rūšių šeimos bylose įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia yra ribota. Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo bylose, šalims pateikus pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Tačiau tokia teismo nutartis šalims neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK 384 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Tačiau, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl sutuoktinio ar vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.72 straipsnio 11 dalis, 3.201 straipsnis), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). 181. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).276

182. Vis dėlto pasitaiko ir išimtinių atvejų, kai minėta taisyklė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ribotos res judicata galios šios kategorijos bylose netaikoma. Pavyzdžiui, santuokos nutraukimo byloje nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina ir priteisus išlaikymą vaikams iš tėvo, pastarasis kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš buvusios sutuoktinės išlaikymą vaikams tuo laikotarpiu, kai vaikai būna su juo pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu santuokos nutraukimo byloje, todėl ieškovo reikalavimas iš esmės pagal turinį yra tapatus anksčiau teismų išspręstajam.277

183. Pilnamečio vaiko ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nustačius, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atmestas tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu grindžiamas vaiko motinos ieškinys, anksčiau pareikštas atstovaujant pagal įstatymą tuo metu dar nepilna-

275 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012. 276 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69916/2025, 35 punktas. 277 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014.

mečiam vaikui, kasacinio teismo taip pat pripažintas tapačiu.278

184. Vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų bylų buvo keliamas klausimas dėl to, ar tapatūs yra ieškiniai dėl santuokos nutraukimo ir dėl skolos už vaiko išlaikymą, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje ieškinio dalykas yra santuokos nutraukimas, kartu išsprendžiant visus su tuo susijusius ir iš to išplaukiančius klausimus – vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių turto padalijimo ir pan. Tuo tarpu ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Šiuo atveju nekeliama klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu ar šalių santykiais, teisėmis bei pareigomis po santuokos nutraukimo, o sprendžiama, ar atsakovas prisidėjo išlaikant vaiką iki santuokos nutraukimo, ar nėra dėl to skolingas ir pan. Šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Aplinkybė, kad šalys pareiškime dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu nepasisakė dėl išlaikymo skolos buvimo ar nebuvimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kasatorei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.279

185. Ieškinyje ar abiejų sutuoktinių bendrame pareiškime dėl santuokos nutraukimo, be kita ko, reikalaujama nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas (pareiškėjas) yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 dalis, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Toks reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti kreditorių teisių apsaugą. Be to, vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę ir patys įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau konkretaus kreditoriaus įtraukimas į santuokos nutraukimo bylą nereiškia, kad toje byloje priimtas teismo sprendimas užkerta kelią vienam iš sutuoktinių ateityje kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises prieš šį kreditorių. 186. Pavyzdžiui, vienoje santuokos nutraukimo byloje teismas patenkino sutuoktinių prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo padarinių sutartį. Šia sutartimi sutuoktiniai, be kita ko, susitarė padalyti turtą ir įsipareigojimus, pripažindami, kad jie yra banko solidarieji skolininkai, ir įsipareigojo, nutraukus santuoką, skolas bankui pagal vekselius grąžinti solidariai. Vėliau kitoje civilinėje byloje vienas iš sutuoktinių prašė pripažinti negaliojančiomis bankui išduotų vekselių dalis dėl jo laidavimo, teigdamas, kad valios laiduoti už vekselių davėjus jis neišreiškė, jo parašai šiuose vekseliuose yra suklastoti, todėl šie sandoriai prieštarauja imperatyviesiems įstatymo reikalavimams ir yra niekiniai bei negaliojantys. Kasacinis teismas konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo objektas abiejose bylose nėra tapatus, nes šioje byloje nu-

278 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121378/2018. 279 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010.

rodomos aplinkybės dėl laidavimo sandorių negaliojimo nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas santuokos nutraukimo byloje, juolab kad ji nagrinėta nesant ginčo dėl ieškovo laidavimo nei tarp bylos šalių (sutuoktinių), nei tarp šalių ir kreditoriaus – banko.280

3.3.2. Civilinės bylos, susijusios su administracinių aktų ginčijimu

187. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrosios kompetencijos teismo teisė civilinėje byloje išspręsti individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų teisėtumo klausimus neapima teisės iš naujo spręsti dėl šių aktų teisėtumo, jei toks klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinės teisenos tvarka. Kitoks aiškinimas nebūtų suderinamas su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo res judicata galia, kadangi sudarytų prielaidas iš naujo teisme nagrinėti tapatų reikalavimą.281

188. Antai kasacine tvarka buvo nagrinėjamos kelios iš esmės panašios civilinės bylos, kuriose atsakovai priešieškiniais ginčijo savivaldybės administracijos priimtus aktus – įsakymus dėl valstybės garantijos vykdymo. Šiais aktais buvo grindžiami savivaldybės administracijos ieškiniai dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovų priešieškiniu keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Dėl to tokį priešieškinį turėjo būti atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau minėtose bylose teismų buvo nustatyta, kad atsakovai dėl tų pačių aktų jau kreipėsi į administracinius teismus su skundais, dėl praleisto skundo padavimo termino atitinkamai viena administracinė byla buvo nutraukta, kitoje skundą atsisakyta priimti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovų priešieškinis negalėjo būti priimtas ir tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).282

3.3.3. Ypatingosios teisenos bylos

189. Ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų ypatumas yra tas, kad paprastai jose nėra ginčo dėl teisės, todėl jose nėra šalių. Ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose yra pareiškėjas ir gali būti suinteresuoti asmenys, kuriais gali būti kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingąja teisena nagrinėjamoms byloms taikomos bendrosios ir ginčo teiseną reglamentuojančios CPK normos su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalies normos. Todėl CPK

280 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015. 281 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 22 punktas. 282 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009; 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2009.

nuostatos dėl ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ypatingosios teisenos bylose turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų ypatumus. Ginčų (civilinių bylų) tapatumo kvalifikavimo ir tokio kvalifikavimo teisines pasekmes reglamentuojančios CPK nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigtas CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo tikslas – išvengti skirtingų teismo procesinių sprendimų tuo pačiu klausimu ir tokiu būdu paneigti teismo procesinio sprendimo res judicata galią.283

190. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos tapatumas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog sutampa pareikšto reikalavimo dalykas, pagrindas ir byloje dalyvauja tie patys asmenys, nors ir skirtingu procesiniu statusu. Pavyzdžiui, teismine tvarka patikrinus konkretaus antstolio veiksmo (neveikimo) teisėtumą, neturėtų būti sudaroma galimybė dar kartą vertinti tų pačių antstolio veiksmų teisėtumą vadovaujantis tais pačiais argumentais, neatsižvelgiant į tai, ar skundą teikia tas pats pareiškėjas ar kitas asmuo, kuris dalyvavo tokioje byloje, tačiau kitu procesiniu statusu. Priešingu atveju būtų sudaroma galimybė trikdyti teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo procesą, jį vilkinti, būtų paneigtas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas.284

Iv. Pažeistų Asmens Teisių Gynybos Būdai

191. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.285

192. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo.286 Priklausomai nuo sutarties

283 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025, 46 punktas. 284 Žr. ten pat, 47‒48 punktus. 285 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas. 286 Žr. ten pat, 31 punktą.

pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis.287

193. Pagal bendrąją taisyklę, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo.288 Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą.289

194. Tačiau tais atvejais, kai teismas, kvalifikavęs ginčo santykius taikytinų materialiųjų įstatymų pagrindu, konstatuoja, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas netinkamas – negali būti taikomas pagal ginčo santykiams taikytiną reglamentavimą (įstatyme nustatytas kitas teisių gynimo būdas), todėl toks ieškinio reikalavimas negalės būti patenkintas arba ieškovo nurodyto teisių gynimo būdo pritaikymas nesukels teisinių padarinių ir neužtikrins pažeistų teisių apgynimo, tai, siekdamas civilinio proceso tikslo – išspręsti šalių ginčą ir apginti pažeistas teises, turi imtis civiliniame procese nustatytų priemonių proceso trūkumams ištaisyti.290

195. Antai kasacinis teismas vienoje iš bylų konstatavo, kad įpareigojimas sudaryti sutartį dėl valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo, servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo esant bendraturčių ginčui – netaikytinas teisių gynimo būdas. Ieškovės reikalavimai, įvertinus siekiamą materialųjį rezultatą, vertintini kaip ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis) ir servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis). Šie reikalavimai teismo turi būti išnagrinėti taikant atitinkamas materialiųjų įstatymų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiam ieškinio trūkumui ištaisyti, neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, dėl to tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso klaidų neištaisė – pripažino ieškovės reikalavimus iš esmės pagrįstais, jų tinkamai nekvalifikavęs ir neišnagrinėjęs pagal nutartyje aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, ir priėmė sprendimą, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kad ieškovei leidžiama užbaigti sklypo pertvarkymo procedūrą be atsakovų sutikimo, nesukelia teisinių padarinių, nes nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atlikti leidžiama, be kita ko, kaip toks teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas.291

287 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197469/2020, 43 punktas. 288 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230969/2015. 289 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008. 290 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50469/2025, 75 punktas. 291 Žr. ten pat.

4.1. Bendrieji teisių gynybos būdai

196. CK 1.138 straipsnyje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos taiko teismas, sąrašas. Jame nurodyti teisių gynimo būdai yra bendrieji, o teisės normose, reguliuojančiose konkretų materialųjį teisinį santykį, gali būti nustatyti specialieji teisių gynimo būdai.

4.1.1. Asmens teisių pripažinimas

197. Pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas jas pripažindamas. Šis būdas apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų.292 Kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su šio teisių gynimo būdo taikymu, aptarti šios apžvalgos 17 punkte. 198. Teisės doktrinoje tam tikrais atvejais laikomasi nuomonės, kad asmens civilinė teisė apginama ją pripažįstant, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šitaip tiesiogiai nenurodoma, o teigiama, kad kito asmens veiksmai, kuriais šis atsisako pripažinti pirmojo asmens teisę, yra neteisėti. Pavyzdžiui, asmens teisė vykdyti statybos darbus pagal parengtą projektą, kai sutikimo vykdyti tokius darbus neduoda kitas asmuo, kurio sutikimas būtinas pagal įstatymus, gali būti pripažįstama teismo sprendimu pripažinus to kito asmens atsisakymą duoti sutikimą vykdyti tokius darbus neteisėtu.293

199. Pasitaiko atvejų, kai šis teisių gynybos būdas taikomas netinkamai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo pripažinti statybą savavališka nėra pagrindo vertinti kaip ieškinio dėl teisių pripažinimo ir dėl jo spręsti kaip dėl ieškinio dalyko. Reikalavimas pripažinti neteisėtą statybą savavališka yra nukreiptas teismui, o ne atsakovui, jis yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas. Teismo atliktas faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas turi reikšmės sprendžiant dėl asmenų teisių, pavyzdžiui, dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo sąlygų. Reikalavimas pripažinti neteisėtą statybą savavališka reiškia asmens pageidavimą, kad faktinio pobūdžio aplinkybės – statyba – teisiškai būtų kvalifikuotos tam tikru būdu, kurį pasirinko ir nurodė ieškovas. Toks reikalavimas yra procesinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo jo spręsti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje.294

4.1.2. Padėties, buvusios iki teisės pažeidimo, atkūrimas

200. CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šis

292 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013. 293 Mikelėnas, V., ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2001, p. 273. 294 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013.

teisių gynimo būdas gali būti įgyvendinamas taikant skirtingus teisinius mechanizmus (pvz., restituciją, išreikalaujant be teisinio pagrindo gautą turtą, vindikaciją).295

201. Šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Štai vienoje byloje, kurioje ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą gyvenamąjį namą, kad jis būtų tokios būklės, kokios buvo iki ieškovo teisių pažeidimo, kasacinis teismas pritarė bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadai, kad tai reikštų įpareigojimą atstatyti avarinės būklės gyvenamąjį namą, t. y. atlikti tai, ką draudžia statybą reglamentuojantys teisės aktai, nustatantys saugumo reikalavimus statomiems statiniams, o kartu ir tai, kas yra neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).296

202. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 4.79 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, iš esmės atitinka CK 1.138 straipsnio 2 punkto taikymą – atkūrimą buvusios iki teisės pažeidimo padėties. Kai CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmenybės teisę turintis asmuo perleidžia savo bendrosios nuosavybės dalį, tokio asmens iki teisės pažeidimo buvusi padėtis nebegali būti atkurta po nuosavybės teisės perleidimo, nes minėtas asmuo nebėra bendrosios nuosavybės dalyvis.297

203. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinio asmens organo sprendimo pripažinimas negaliojančiu savo esme taip pat atitinka civilinių teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 1.138 straipsnio 2 punkte, t. y. pažeistos subjektinės teisės ir (ar) įstatymo saugomi interesai apginami atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Šis bendrovės ir jos dalyvių teisių gynybos būdas taikytinas, kai, pašalinus neigiamus padarinius, ieškovo pažeistos subjektinės teisės ir teisėti interesai gali būti realiai atkurti – grąžinta ankstesnė tikroji padėtis. Toks rezultatas paprastai negali būti pasiekiamas, kai skundžiamu valdymo organo sprendimu buvo sprendžiami kito, savarankiško, juridinio asmens, kurio dalyvis ieškovas nėra, veiklos klausimai.298

295 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009. 296 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230969/2015. 297 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475611/2016, 31 punktas. 298 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023, 54 punktas.

4.1.3. Užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys)

204. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Prevencinis ieškinys kaip vienas iš civilinių teisių gynybos būdų detaliau reglamentuotas CK 6.255 straipsnyje. Prevenciniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos.299 Pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis). 205. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.300

206. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų.301

207. Prevencinio ieškinio atveju neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys būsimi veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė.302

208. Prevencinio ieškinio atveju būsimos žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta.

Ieškovas turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės

299 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008. 300 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32 punktas. 301 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165916/2024, 50 punktas. 302 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371120/2025, 27 punktas.

bus pažeistos. Realią grėsmę, kad neteisėti veiksmai bus atlikti, gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenurodytos kaip realios grėsmės prezumpcija.303

209. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, todėl jo pagrįstumui yra svarbūs aplinkybių pasikeitimai, asmens, kurio veiksmus yra siekiama uždrausti, elgesys, jo pasikeitimas. Antai vienoje byloje ieškovas, remdamasis su atsakovais sudaryta akcininkų sutartimi, pareikštu prevenciniu ieškiniu siekė uždrausti atsakovams spręsti klausimą, t. y. inicijuoti ir balsuoti dėl ieškovo atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų. Kasacinis teismas konstatavo, kad, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose metu nutraukus akcininkų sutartį ir atšaukus ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų visuotiniame akcininkų susirinkime, iš esmės pasikeitė padėtis – atsakovams atlikus šiuos veiksmus (kurių daliai siekta užkirsti kelią šiuo prevenciniu ieškiniu), nebeliko atsakovų veiksmų galimo tęstinumo, pasikartojimo elementų, dėl to nebeliko pagrindo atsakovų ketinimo atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, kai jis jau yra atšauktas, vertinti kaip ateityje keliančio grėsmę ieškovo teisėms ir galinčio padaryti jam dar žalos.304 Analogišką išvadą kasacinis teismas padarė ir kitoje byloje, kurioje ieškovė, be kita ko, prašė uždrausti atsakovei įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo projekto sprendinius, nes juos įgyvendinus ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose insoliacijos rodikliai neatitiks teisės aktų reikalavimų ir taip bus apribota ieškovės nuosavybės teisė. Prevencinio ieškinio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme padėtis iš esmės pasikeitė, kai statinio statyba buvo baigta. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad nebeliko pagrindo statybų proceso, kuris jau užbaigtas, vertinti kaip ateityje keliančio grėsmę ieškovės teisėms ir galinčio padaryti ieškovei dar žalos.305

210. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo

303 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424421/2018, 15 punktas. 304 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172313/2022, 40–41 punktai. 305 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 48–49 punktai.

veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Kai prevenciniu ieškiniu asmuo pasirenka CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, siekdamas užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.306

4.1.4. Priteisimas įvykdyti pareigą natūra

211. Pagal CK 1.138 straipsnio 4 punktą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. 212. Pagrindinis gynybos būdas sutarčių teisėje, užtikrinantis CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo (lot. pacta sunt servanda) viršenybę, yra reikalavimas įvykdyti sutartį natūra. Pagrindinės taisyklės, skirtos reikalavimui įvykdyti sutartį natūra, kaip pagrindiniam sutarčių teisės gynybos būdui, yra įtvirtintos CK 6.213 straipsnyje.307

213. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Taigi, šioje teisės normoje nustatyta bendroji taisyklė, jog, neįvykdžius piniginės prievolės ar įvykdžius ją netinkamai, kreditorius visada gali reikalauti, kad skolininkas ją įvykdytų natūra. 214. CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kreditoriaus teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, – tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai: 1) sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai; 2) sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų; 3) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio; 4) turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą; 5) neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Atvejai, kuriems esant reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalimas, išreiškia bendrosios taisyklės išimtį, todėl jų buvimą turi įrodyti šalis, kuri tokia išimtimi remiasi (CPK 178 straipsnis).308

215. Aptariamo pažeistų teisių gynimo būdo – įvykdyti pareigą natūra priteisimo – negalima taikyti ikisutartiniuose santykiuose. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Tai reiškia, kad negalima reikalauti įvykdyti natūra pagal preliminariąją sutartį prisiimto įsipareigojimo

306 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 46, 48 punktai. 307 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-378/2023, 36 punktas. 308 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014.

sudaryti pagrindinę sutartį, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.309

216. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl būtinumo atskirti ieškinio reikalavimą įvykdyti pareigą natūra nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę, kaip atskirų civilinių teisių gynimo būdų. Priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).310 Praktikoje pasitaiko atvejų, kai reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra supainiojamas su reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai. Civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo. Pavyzdžiui, reikalavimas, jog pirkėjas sumokėtų pardavėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėtą parduoto daikto kainos dalį, reiškia reikalavimą įpareigoti pirkėją įvykdyti sutartinę prievolę natūra, o ne reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, todėl dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai yra konstatuojama kreditoriaus kaltė.311

217. Taikant aptariamą civilinių teisių gynimo būdą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Jeigu šie veiksmai nėra susiję su turto ar lėšų perdavimu, tokiu atveju papildomai taikytinos CPK 273 straipsnio nuostatos. Jeigu tokius veiksmus, atsakovui jų neatlikus geruoju, gali atlikti ir kiti asmenys, t. y. tokio sprendimo įvykdymas nėra griežtai asmeninis, tokiu atveju teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

4.1.5. Teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas

218. CK 1.138 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Šis teisių gynimo būdas dažniausiai taikomas sutartinių teisinių santykių atvejais. 219. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Paprastai sutartis gali būti nutraukiama teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas yra tas arbitras, kuris patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo

309 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008. 310 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011. 311 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012.

priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis).312

220. Sutarties nutraukimas ir reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę natūra kaip kreditoriaus teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu, kadangi bendro jų taikymo neleidžia sutarties nutraukimo, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, reiškiančio ne ką kita, kaip bet kokį tolesnio sutarties vykdymo atsisakymą, teisinė prigimtis.313

221. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kartu pripažįstama, kad tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdymo principo išlygas. Siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, kaip išimtinė priemonė.314

222. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo.315

223. CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, todėl nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuojau pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Jei šalys per protingą laiką nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, jos abi turi teisę kreiptis į teismą. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutar-

312 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013. 313 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75823/2020, 37 punktas. 314 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264403/2023, 73 punktas. 315 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011.

ties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutarties suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų.316

224. CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, nustatančios esminę sutarties šalių nelygybę. Įstatymų leidėjas esminę sutarties šalių nelygybę apibrėžia kaip situaciją, kai sutarties sudarymo metu sutartis ar jos sąlyga nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Tam, kad būtų išsiaiškintas ir nustatytas pastarosios aplinkybės egzistavimas, įstatymas orientuoja, į ką turi būti atsižvelgiama.317 Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). 225. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose pabrėžiama, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole.318 Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta, ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties ir tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybų patirties.319 Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį.320

226. Pagal CK 6.228 straipsnio 2 dalį, teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad

316 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012. 317 Žr. ten pat. 318 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295219/2020, 50 punktas. 319 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas. 320 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264403/2023, 76 punktas.

sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimo teisę ‒ ji gali apskritai atsisakyti sutarties ar tam tikros jos sąlygos arba reikalauti pakeisti sutartį. Sutarties galima atsisakyti ne teismo tvarka, t. y. vienašališkai. Tuo tarpu pakeisti sutartį galima tik teismo tvarka, jeigu kita šalis nesutinka jos keisti. Teise reikalauti pakeisti sutartį šalis paprastai naudojasi būdama suinteresuota išsaugoti sutartį, tačiau kitomis sąlygomis.321 Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.228 straipsnio pagrindu sutarties pakeitimas esant esminei šalių nelygybei galimas tik nustačius, kad buvo įvykdyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga: ikiteisminis šalies, norinčios pakeisti tam tikras sutarties sąlygas, kreipimasis į kitą sutarties šalį bei šios šalies atsisakymas keisti sutartį (ar nepateiktas atsakymas į kreipimąsi per 30 dienų).322

227. CK 6.228 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė. Taigi, pagal šią nuostatą teisė reikalauti pakeisti sutartį suteikiama ir kitai šaliai, tačiau tokia teise galima pasinaudoti tik esant nurodytoms sąlygoms. 228. Sutarties nutraukimas ir sutarties pakeitimas yra skirtingi teisiniai institutai.

Antai kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas. Kasacinio teismo pažymėta, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas.323

4.1.6. Turtinės ar neturtinės žalos (nuostolių), o įstatymų arba sutarties nustatytais atvejais – netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens

229. Pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar netur-

321 Mikelėnas, V., ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Pirmas tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 306. 322 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012. 323 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, 30 punktas.

tinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties nustatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius). 230. Šis teisių gynimo būdas reiškia civilinės atsakomybės taikymą. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių ‒ sutartinė ir deliktinė. 231. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje pateikiama sutartinės civilinės atsakomybės samprata ‒ tai yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.324

232. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto.325

233. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. CK aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada – deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad padaromas sutarties pažeidimas, pasireiškiantis sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o deliktinė atsakomybė – dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).326 Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo,

324 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015. 325 Žr. ten pat. 326 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012.

bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.327

234. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija yra laikytina tokia situacija, kai reikalauti atlyginti žalą iš to paties subjekto būtų galima tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės pagrindu. Konstatavus, kad ieškovo ir atsakovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos nėra.328 Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovui pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovo turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas.329

235. Išsamiau kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su civilinės atsakomybės taikymo klausimais, aptarti ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtose apžvalgose.330

4.1.7. Valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimas negaliojančiais CK 1.3 straipsnio 5 dalyje331 nustatytais atvejais

236. Pagal CK 1.138 straipsnio 7 punktą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. 237. CK 1.3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę pripažinti negaliojančiu CK ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. 238. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, bylos dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo)

327 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100823/2024, 29 punktas. 328 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357313/2019, 83 punktas. 329 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100823/2024, 30 punktas. 330 Žr. 2018 m. gegužės 23 d. apžvalgą „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ (Teismų praktika Nr. 48) ir 2018 m. spalio 24 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalgą (Teismų praktika Nr. 49). 331 CK 1.138 straipsnio 7 punkte pateikiama nuoroda į CK 1.3 straipsnio 4 dalį, tačiau, nuo 2004 m. balandžio 30 d. įsigaliojus pastarojo straipsnio pakeitimams, 4 dalies nuostatos perkeltos į 5 dalį.

teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Taigi, jeigu reikalavimas dėl minėtų administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar jų dalies pareiškiamas bendrosios kompetencijos teisme, tokiais atvejais pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę byla perduodama administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje gali būti pareikšti ir keli skirtingo pobūdžio reikalavimai, iš kurių vieni teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o kiti ‒ administraciniam teismui. Taip pat galima situacija, kai nagrinėjant civilinę bylą viena iš šalių remiasi administravimo subjekto priimtu teisės aktu ir kyla klausimas dėl tokio teisės akto ar jo dalies teisėtumo. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

4.2. Specialieji teisių gynybos būdai

239. Atsižvelgiant į konkrečių civilinių teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, CK ir kitose įstatymuose yra nustatyti specialūs tų konkrečių teisinių santykių subjektų pažeistų teisių ar interesų gynybos būdai. Antai atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose, be kita ko, įtvirtinti specialieji teisių gynybos būdai, pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnyje nustatyta, kokius reikalavimus pardavėjui gali pareikšti pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą; CK 6.3641 straipsnyje įtvirtinti specialieji teisių gynybos būdai taikomi tuo atveju, kai pirkėjas yra vartotojas; CK 6.665 straipsnyje reglamentuota, kokiais būdais savo pažeistas teises gali ginti užsakovas, kai rangovo atliktų darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. 240. CK įtvirtinti specialieji kreditorių teisių gynimo būdai ‒ actio Pauliana (CK 6.66, 6.67 straipsniai) ir netiesioginis ieškinys (CK 6.68 straipsnis). Tai ieškinių rūšys, kuriomis siekiama specifinių procesinių tikslų, nulemtų materialiosios teisės ypatumų. Actio Pauliana institutas, jo santykis tiek su netiesioginiu ieškiniu, tiek ir su kitais pažeistų teisių gynybos būdais aptartas anksčiau parengtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje.332

241. Savininko teisės, atsižvelgiant į jų pažeidimo pobūdį, ginamos pareiškiant vindikacinį ieškinį (CK 4.95‒4.97 straipsniai) arba negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Tai yra specialieji daiktinės teisės gynimo būdai. Kasacinio teismo prakti-

332 Žr. 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgą (Teismų praktika Nr. 29).

koje yra išaiškinta, kad daiktinės teisės gynimo būdai skirti nuosavybei, kaip absoliučiai subjektinei teisei, nesusietai su prievole, tiesiogiai ginti ir turi tikslą arba atkurti disponavimą, naudojimą, valdymą savininkui jam priklausančiu daiktu, arba pašalina kliūtis ar abejones įgyvendinant šias teises. Vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra. Kasacinio teismo pažymėta, kad šiam ieškiniui tenkinti reikia nustatyti tam tikras sąlygas, viena iš kurių – neturi būti ginčijama praradusio daiktą savininko nuosavybės teisė, nes, esant ginčui dėl jos, taikomi kiti gynimo būdai, pvz., nuosavybės teisės pripažinimas, nuginčijant kito subjekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.333

242. CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje (CK 2.115‒2.123 straipsniai) reglamentuojamas priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas ir X skyriuje (CK 2.124‒2.131 straipsniai) reglamentuojamas juridinio asmens veiklos tyrimas yra specialieji juridinių asmenų dalyvių teisių gynybos būdai. 243. Pirmiau nurodyta tik keletas specialiųjų teisių gynybos būdų pavyzdžių. Išvardyti visus specialiuosius teisių gynybos būdus ar juo labiau išsamiai aptarti kiekvieno iš jų taikymo sąlygas, nustatytas materialiosios teisės normose, bei tuo aspektu kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus nėra šios apžvalgos tikslas.334

4.3. Bendrųjų ir specialiųjų teisių gynybos būdų santykis

244. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos, nuosekliai pabrėžia, kad specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teismų praktikoje tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lot. lex specialis derogat legi generali).335 Bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykle kasacinio teismo praktikoje remiamasi ir sprendžiant dėl civilinių teisių gynimo būdų taikymo. Tais atvejais, kai įstatyme yra įtvirtinti specialieji teisių gynimo būdai, teismas turi šiuos specialiuosius gynybos būdus taikyti, nepaisydamas to, kad ieškovas ieškinį grindžia bendrosiomis civilinės atsakomybės instituto nuostatomis.336

245. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl specialiųjų ir bendrųjų pirkėjo teisių gynimo būdų pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises

333 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011. 334 Žr. šios apžvalgos įvadą. 335 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 66 punktas. 336 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-469/2024, 27 punktas.

ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų. Atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynybos būdais.337

246. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų, savo ruožtu kiti užsakovo teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti.338

4.4. Vindikacijos ir restitucijos santykis

247. Teisės teorijoje bei teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą.339

248. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkina-

337 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1121075/2023, 26 punktas; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-378/2024, 41 punktas. 338 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197469/2020, 46 punktas. 339 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 38 punktas.

mas, remiantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.).340

249. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu.341

250. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebūdamas šių sandorių šalis. Restitucijos taikymas tokiais atvejais yra sandorių negaliojimo pasekmė, taikoma teismo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tik tokia apimtimi, kiek tai nesusiję su pagal vindikacijos taisykles išreikalautu daiktu. Antai vienoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo vertintini kaip papildomi reikalavimai, kuriais ieškovė, siekdama visiško iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo, ginčija teisiškai reikšmingas aplinkybes – jai nuosavybės teise priklausančio daikto perleidimo sandorius. Pripažinęs šiuos sandorius negaliojančiais teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalėjo ex officio taikyti vienašalę restituciją, įpareigodamas vieną šalį grąžinti kitai šaliai jos sumokėtus pinigus. Dvišalė restitucija netaikytina, nes daiktas jo savininkui grąžintas remiantis daiktinės teisės normomis.342

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2025 m. rugsėjo 24 d. pasitarime pritarta skelbti biuletenyje „Teismų praktika“

340 Žr. ten pat, 39 punktą. 341 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011. 342 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010.