Klausimas. Dėl reikalavimo pateikti preliminarią žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemą, inicijuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą

Nagrinėtu atveju ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) atsisakymo leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl 3,3336 ha žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo, kurio tikslas – nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, uždaviniai – padalinti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Patikslindamas projekto rengimo tikslą, pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypas bus dalinamas, vadovaujantis galiojančio bendrojo plano sprendiniais, į du ar daugiau žemės sklypus, be kita ko, atidalinant atskirus žemės sklypus, reikalingus inžinerinės infrastruktūros koridoriams suformuoti.

Byloje ginčytas Administracijos sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad kartu su pareiškėjo prašymu nepateikta schema, iš kurios būtų matyti, kaip planuojamas dalinti žemės sklypas, kas neleidžia tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25 punkto nuostatų. Taisyklių 25 punkte nustatyta, jog išduodami reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais; reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Administracija laikėsi pozicijos, kad tik pateikus schemą galima vertinti, ar projekto sprendiniai bus įgyvendinami, ar jie neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant teritorijų planavimo ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, darančius įtaką projekto sprendiniams, kaip tai nustatyta Taisyklių 2 punkte.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, tačiau LVAT teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administracija galėjo reikalauti, jog pareiškėjas, inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pateiktų preliminarią žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių schemą. Visų pirma, LVAT pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčyto Administracijos sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatyme bei jį įgyvendinančiose Taisyklėse nei implicitiškai, nei eksplicitiškai nėra įtvirtinta projekto iniciatoriaus pareiga kartu su prašymu inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pateikti preliminarią (siūlomą) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schemą. Tačiau tokios teisinio reguliavimo nuostatos savaime nereiškia, kad toks dokumentas negali būti pateikiamas projekto iniciatoriaus valia, siekiant itin tiksliai suformuluoti projekto tikslus, arba organizatoriaus reikalavimu, kai prašymo tekstinė dalis ir pateikiami dokumentai nėra pakankami projekto tikslams / uždaviniams suformuluoti ir apibrėžti, t. y. iš esmės išskirtiniais atvejais.

Nagrinėtu atveju Administracija, Taisyklių nuostatas aiškindama priešingai, t. y. kad schema turi būti pateikiama kiekvienu atveju, nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių preliminari (siūloma) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schema yra būtina – žemės sklypai, išskyrus aiškiai aptartus atvejus, visada yra formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams; tokios būtinybės savaime nepatvirtina nei argumentas, kad skirtingų miestų ir rajonų tikslai ir siekiai yra skirtingi ir negali būti vienodi, nei pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dydis (3,3336 ha) – nėra duomenų, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl projekto organizavimo, būtų nurodęs kažkuo ypatingus, neaiškius ar pan. tikslus ir uždavinius, kurie reikalautų išskirtinių reikalavimų. Be to, viena vertus, nėra pagrindo manyti, kad duomenys – į kiek žemės sklypų planuojama jį dalinti, kokio dydžio bus žemės sklypai, kur planuojamos nuovažos ir pan. – šiuo atveju yra būtini projekto organizavimo stadijoje, o kita vertus – iki reikalavimų, apibrėžiančių leistinus projekto sprendinius, gavimo, ir objektyviai gali riboti sklypo savininko teisę jam priimtiniausiu leistinu būdu jį suplanuoti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog asmuo savo teisei realizuoti renkasi ne paprastesnį, o galbūt sudėtingesnį ir ilgesnį būdą (esant siūlomai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių schemai jo (projekto) rengimas ir derinimas objektyviai turėtų būti sklandesnis ir greitesnis), savaime nėra pagrindas jį (pasirinkimą) riboti.

Išdėstytomis aplinkybėmis byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl jis panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas – Administracijos sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2026 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1006-624/2026