Klausimas. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmių taikymo pareiškėjų analogiškiems reikalavimams tik už kitokį (vėlesnį) laikotarpį naujoje byloje
Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl pareiškėjų teisių gynimo atlyginant jiems patirtą turtinę žalą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, remdamiesi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė pripažinti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, TAR, Nr. 20974) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai“ tiek, kiek pagal ją darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, turėjusio apdraustojo asmens, drausto daugiau negu vieno draudėjo, valstybinio socialinio draudimo įmokos turėjo būti skaičiuojamos pagal kiekvieną draudėją atskirai, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi pareiškėjų inicijuotoje byloje (Nr. eI2-480-595/2022), kuri yra užbaigta patvirtinus taikos sutartį tarp pareiškėjų ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taikos sutarties šalys susitarė išspręsti minėtoje byloje pareikštus reikalavimus (dėl žalos, patirtos per kalendorinius 2019 metus, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
Pareiškėjai, šioje administracinėje byloje kreipdamiesi į teismą, paaiškino, kad dėl tų pačių neteisėtų, Konstitucijai prieštaraujančių valstybės veiksmų patyrė žalą ne tik 2019 metais, bet ir 2020 metais.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo bylos nagrinėjimas atnaujintas 2022 m. liepos 12 d., taip pat paskirtas žodinis posėdis 2022 m. rugsėjo 7 d., todėl nagrinėjant bylą jau buvo aiškus 2020 metais pareiškėjų sumokėtų įmokų dydis ir jie turėjo galimybę įtraukti juos į reikalavimus. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu šioje byloje tik 2023 m. sausio 9 d. pradėdami naują bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šios bylos reikalavimus laikyti tuo pačiu ir reikalavimais, kurie pareikšti byloje, kurią nagrinėjant kreiptasi į Konstitucinį Teismą, ir taip plečiamai taikyti individualiosios bylos išimties taisyklę šioje byloje keliamam reikalavimui.
LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje pareiškėjai reiškia analogišką reikalavimą, kuris buvo reiškiamas ir išspręstas patvirtinus taikos sutartį pareiškėjų inicijuotoje administracinėje byloje (Nr. eI2-480- 595/2022) – dėl žalos, patirtos per kalendorinius 2019 metus. Šioje byloje pareikštas analogiškas reikalavimas dėl žalos, patirtos per kalendorinius 2020 metus. Vienintelis skirtumas yra tas, kad šioje byloje yra pareikštas reikalavimas laiko požiūriu vėliau negu buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kurio pasekmes pareiškėjai prašo taikyti ir ginti jų teises ištaisant teisinę padėtį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto įstatymo taikymo už tą laikotarpį, per kurį dar nebuvo paneigta jo konstitucingumo prezumpcija.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad nors ir nustatyta, jog pareiškėjai pareiškė reikalavimą už vėlesnį laikotarpį naujoje byloje, kuri inicijuota po to, kai jau buvo išnagrinėta jų byla, kurioje buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kuris paneigė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos konstitucingumą, tačiau su protingumo ir teisingumo principais būtų nesuderinama skirtingai taikyti Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmes tų pačių pareiškėjų ginče su tais pačiais atsakovais dėl analogiškų reikalavimų. Akcentuota, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kurio pasekmes prašo taikyti pareiškėjai, priimtas jų individualiojoje byloje, todėl jo netaikymas konkrečiu atveju būtų nesuderinamas su Konstitucijos 107 ir 110 straipsniais. Jeigu pareiškėjai būtų reiškę reikalavimą dėl žalos, patirtos per kalendorinius 2020 metus administracinėje byloje (Nr. eI2-480-595/2022) kartu su reikalavimu dėl žalos, patirtos per kalendorinius 2019 metus, nebūtų jokių kliūčių taikyti Konstitucijos 107 ir 110 straipsnius ir tenkinti jų reikalavimus. Taigi su protingumo ir teisingumo principais būtų nesuderinama skirtingai taikyti Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmes dėl analogiškų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų reikalavimai tenkinti.
2026 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-213-602/2026