Užsienio kalbos vartojimas viešuosiuose užrašuose tarptautinio bendravimo reikmėms

Klausimas

Dėl užsienio kalbos vartojimo viešuosiuose užrašuose tarptautinio bendravimo reikmėms

Suformuluota taisyklė

Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme įstatymų leidėjas įgaliojo Valstybinę lietuvių kalbos komisiją priimti esminius Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus sprendžiančius nutarimus, kurie inter alia privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms (38 punktas).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“, kuris priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsniu, yra išsprendusi vieną iš jos kompetencijai priskirtų Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimų, kuris susijęs su viešuosius užrašus apimančios tam tikros viešosios rašytinės informacijos, kuri skirta visuomenei informuoti ir yra svarbi tarptautiniam bendravimui inter alia transporte, pateikimu užsienio kalbomis greta valstybinės kalbos. Sistemiškai vertinant ir aiškinant Valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ ir vadovaujantis juo priimto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo nuostatas, negalima sutikti su pozicija, kad įstatymų leidėjas esą vienareikšmiškai įpareigojo absoliučiai visus viešuosius užrašus rašyti išskirtinai tik valstybine kalba, o išimtį, leidžiančią informaciją viešuosiuose užrašuose greta valstybinės kalbos pateikti ir kitomis kalbomis, nustatė tik Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnyje nurodytu atveju (39 punktas).

Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. N-5(136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“, pirmiausia turi būti įvertintas poreikis informacines judėjimo krypties nuorodas greta valstybinės kalbos pateikti užsienio kalba, siekiant užtikrinti sklandų vietinį ir tarptautinį judumą bei orientavimąsi savivaldybėje. Jei toks poreikis nustatomas, turi būti įvertinta, ar užrašai atitinka minėto nutarimo 2 punkto reikalavimus – informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, ir jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba. Šiuo aspektu taip pat svarbu atsižvelgti į teisės aktų leidėjo tikslą, kurio buvo siekiama nustatant viešosios informacijos, įskaitant viešųjų užrašų, kitomis kalbomis pateikimo galimybę. Šis tikslas aiškiai įvardytas tiek Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“, tiek Komisijos nutarime – tai informacijos teikimas tarptautiniams reikalams arba tarptautinio bendravimo reikmėms, inter alia transporte. Šio tikslo kontekste būtina atsižvelgti į tokių užrašų pateikimo vietą, būdą, jų kiekį, funkcinę paskirtį, objektus, kuriuos jie žymi, bei kitas reikšmingas aplinkybes, siekiant visapusiškai įvertinti tokių užrašų poreikį tarptautinio bendravimo reikmėms (tarptautiniams reikalams) nurodytoje srityje (44 punktas).

Šis teismo precedentas ateityje galėtų būti taikomas tik esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, kai viešuosiuose užrašuose, esančiuose pagrindinių miesto gatvių sankryžoje, kartu su valstybine lietuvių kalba žemiau papildomai nedidesnėmis raidėmis pateikiama neišsamesnė tarptautiniam bendravimui transporte svarbi informacija vartojant vieną iš Europos Sąjungos oficialiųjų kalbų, t. y. vienos iš šios Sąjungos valstybės narės kalbą (45 punktas).

*** Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui iki 2022 m. gruodžio 16 d. užtikrinti viešųjų užrašų šios savivaldybės teritorijoje esančioje Šalčininkų miesto Mokyklos ir Vilniaus gatvių sankryžoje sudarymą tik valstybine kalba (24 punktas).

Byloje nebuvo ginčo dėl informacinių nuorodų, kurios dviem kalbomis – valstybine lietuvių kalba ir užsienio (lenkų) kalba – informuoja apie judėjimo kryptis link tam tikrų objektų (ligoninės, rajono savivaldybės, kultūros centro, gimnazijos, autobusų stoties, miesto parko), buvimo viešaisiais užrašais pagal pobūdį ir paskirtį, taip pat dėl to, kad užrašai (informacija) lenkų kalba nėra išsamesni ir jų teksto formatas nėra didesnis nei tekstų valstybine lietuvių kalba. Tačiau šalys nesutarė, ar po valstybine kalba pateiktais užrašais žemiau esantys papildomi nedidesnio dydžio ir neišsamesni užrašai užsienio kalba lemia pastarųjų užrašų, sudarytų iš lenkų kalbos rašto ženklų (lenkiškos abėcėlės), neteisėtumą Valstybinės kalbos įstatymo prasme (30 punktas).

Byloje nustatyta, kad užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis su nuorodomis link tam tikrų visuomenei, įskaitant miesto svečiams, svarbių objektų yra Šalčininkų miesto centrinėje dalyje, šalia gatvių sankryžos, t. y. transporto eismo srautų sandūroje, o pareiškėjas paaiškino, kad toks ženklas su dvikalbiais užrašais yra vienintelis. Be to, jame lenkų kalba, t. y. viena iš kitų Europos Sąjungos, grindžiamos laisvu asmenų judėjimu Sąjungos viduje, ir kurios nare yra Lietuvos Respublika, oficialiųjų kalbų, pateikti užrašai nėra išsamesni ir jų formatas nedidesnis nei analogiškų užrašų (teksto) valstybine lietuvių kalba, šie užrašai yra žemiau užrašų lietuvių kalba. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, jas vertinant kompleksiškai, sudarė pagrindą spręsti, kad ginčo situacija patenka į teisės aktų leidėjo nustatytą išimtį, leidžiančią tarptautinio bendravimo reikmėms transporte viešuosius užrašus greta valstybinės kalbos pateikti ir užsienio kalbomis (45 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Valstybinė kalbos inspekcija nagrinėtu atveju neįvykdė pareigos individualiai įvertinti situaciją, todėl ginčytas nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (47 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).