Elektroninių ryšių srauto duomenų panaudojimas tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus

Klausimas

Dėl viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjų saugomų srauto duomenų panaudojimo tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus

Suformuluota taisyklė

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – Direktyva 2002/58) įtvirtintas draudimo tretiesiems asmenims saugoti pranešimus ir su jais susijusius srauto bei vietos nustatymo duomenis principas bei reglamentuojama prieiga prie tokių duomenų numatant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui (101 punktas).

Direktyvos 2002/58 nuostatos nacionalinėje teisėje buvo perkeltos Elektroninių ryšių įstatymu (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2135 redakcija), kuriame įtvirtinta elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pareiga saugoti ir kompetentingoms institucijoms teikti tam tikrų kategorijų srauto duomenis išimtinai sunkių ir labai sunkių, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nusikaltimų tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais (107 punktas).

Kaip pabrėžta šioje byloje gautame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicianiame sprendime, tokie duomenys, saugomi ir pateikti kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, negali būti perduoti kitoms institucijoms ir naudojami norint įgyvendinti tokius tikslus kaip nagrinėjamu atveju, t. y. kovoti su korupcinio pobūdžio tarnybiniais nusižengimais, kurie bendrojo intereso tikslų hierarchijoje yra ne tokie svarbūs kaip kovos su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencijos tikslai. Nors tarnybiniai patikrinimai dėl korupcinio pobūdžio drausminių arba tarnybinių nusižengimų gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su tokiais veiksmais, vis dėlto teisėkūros priemonė, kurioje numatyti tokie patikrinimai, faktiškai ir griežtai neatitinka Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyto tikslo persekioti už nusikalstamas veikas ir už jas nubausti, kuris susijęs tik su baudžiamuoju persekiojimu. Taigi, Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino kaip draudžiančią su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, C-162/22, 41, 43–44 p.) (117 punktas).

Todėl asmens teisių apsaugos apimtis, garantuojama Elektroninių ryšių įstatymo normomis, neturi būti susiaurinta, jei tam tikromis aplinkybėmis teisinis santykis pakliūva inter alia į kitų teisės aktų reglamentavimo sritį. Teisių ribojimo teisėtumo kriterijų, nustatytų Direktyvoje 2002/58 ir aiškinamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, turi būti laikomasi ir tuomet, kai į šios direktyvos taikymo sritį patenkantys duomenys yra tvarkomi (saugomi, perduodami, naudojami), remiantis kitos teisės šakos procesinėmis teisės normomis, pavyzdžiui, reglamentuojančiomis kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų ar ikiteisminio tyrimo duomenų perdavimą. Kitaip tariant, ne tik elektroninių ryšių paslaugų operatorių turimų ir į Direktyvos 2002/58 taikymo sritį patenkančių duomenų tvarkymo teisėtumas, bet ir vėlesnis – antrinis – kitų duomenų valdytojų atliekamas tokių duomenų tvarkymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į Direktyvoje 2002/58 numatytas sąlygas ir šios direktyvos aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (118 punktas).

*** Byloje buvo nagrinėjamas tarnybinis ginčas, be kita ko, dėl už korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – teisėtumo ir pagrįstumo (72 punktas). Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant drausminę nuobaudą buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir į Direktyvos 2002/58 bei ją įgyvendinančių Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų taikymo sritį patenkančia informacija apie srauto duomenis (informacija apie telefoninių kontaktų kiekį, įvykusių telefoninių pokalbių skaičių, jų datas, kontaktų SMS žinutėmis nebuvimą) (113 punktas).

Atsižvelgęs į aktualų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą byloje Nr. C-162/22, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad ši informacija negalėjo būti perduota (pateikta) bei panaudota atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą (119 punktas).

Kiti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog sistemingas prokuroro neformalus bendravimas su gynėju, ypač esant nusišalinimo pagrindams, pažeidė nešališkumo ir profesinės etikos reikalavimus. Teismas pripažino, kad toks elgesys žemino prokuroro vardą, nesuderinamas su prokuroro priesaika ir sudarė pakankamą pagrindą taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (170–179 punktai).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).