Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › Valstybės tarnyba ir tarnybiniai ginčai › eA-779-415/2026 › apžvalga
← Grįžti į sprendimo apžvalgą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas · Valstybės tarnyba
SPRENDIMO APŽVALGA
Byla Nr. eA-779-415/2026  ·  2026-05-20
ℹ️ Neoficiali santrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo valstybės tarnybos konkurse ir valstybinės institucijos pareigos padėti asmeniui įgyvendinti jo teises

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešojo valdymo agentūros (toliau – Agentūra) sprendimą, kuriuo jam neleista dalyvauti konkurse į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigas (toliau – Sprendimas), atlyginti turtinę (39 Eur) ir neturtinę žalą (1 000 Eur), priteisiant ją iš Lietuvos valstybės, bei įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Agentūros, atnaujinti atrankos į nurodytas pareigas procedūras.

Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, jog pareiškėjui Sprendimu neleista dalyvauti konkurse, kadangi šis neatitiko nustatyto specialiojo reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinį laipsnį). Teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis aukštosiose mokyklose (universitetuose) sėkmingai studijavo daugiau nei 4 metus ir įgijo 240 ECTS aukštojo mokslo studijų kreditų, jo studijų rezultatai geri, jis atliko studijų praktikas su baudžiamąja justicija susijusiose įstaigose, ir kiti panašaus pobūdžio argumentai nepatvirtina, kad asmuo atitiko specialųjį reikalavimą, nustatytą Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintame Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigybės aprašyme.

LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodė, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnį asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje (4 d.). Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas doktorantūroje; studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai (5 d.). Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas (7 d.).

Iš paminėto teisinio reguliavimo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtina tik gautas bakalauro ar magistro diplomas, todėl pareiškėjui nepateikus bakalauro diplomo atsakovas pagrįstai bei teisėtai priėmė byloje ginčytą Sprendimą.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Agentūra pažeidė jo teisę laiku gauti informaciją, prieš konkursą nepateikė sąlygų ir (arba) tvarkos ir (arba) taisyklių, kuriomis vadovaujantis vyksta aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo procedūra, nemotyvavo, kodėl tokios tvarkos ar taisyklių pateikti nėra būtina, atrankos metu nesudarė pareiškėjui objektyvios galimybės dalyvauti tokiose procedūrose, teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovas neįvykdė pareigos informuoti pareiškėją apie lygiavertiškumo aukštojo mokslo kvalifikacijai vertinimo bei pripažinimo procedūras, neinformuodamas pareiškėjo apie kompetentingą instituciją – Studijų kokybės vertinimo centrą, atliekanƧ užsienio kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str. 9 d.), tačiau tai neturėjo įtakos pareiškėjo siekiamam tikslui įgyvendinti – dalyvauti konkurse Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro padėjėjo pareigoms užimti, nes pareiškėjo kvalifikacija, įrodinėjama jo pateiktais dokumentais, apskritai negali būti pripažinimo lygiavertiškumo aukštojo mokslo kvalifikacijai pagrindais dalyku atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų 12.2 ir 14.1 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Apibendrindama savo argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

2026 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-779-415/2026

← Grįžti į sprendimo apžvalgą