Klausimas. Dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių pasibaigimo, Darbo kodekso nuostatų subsidiaraus taikymo ir teisėtų lūkesčių apsaugos
Nagrinėtoje byloje kilo ginčas pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymo „Dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties su B. S. nutraukimo“ (toliau – Įsakymas) pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą, be kita ko, konstatavo, jog nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad pareiškėjo darbas diplomatinėje tarnyboje buvo atliekamas pagal neterminuotą sutartį.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą tvirtindamas, jog terminuotoms diplomatinės tarnybos sutartims galioja ir bendri DK 68 straipsnyje įtvirtinti principai, t. y. terminuotų sutarčių kiekio ribojimas, taip pat kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl pastarojo atlikto pareiškėją ir atsakovą siejusių diplomatinės tarnybos santykių pobūdžio vertinimo.
Pasisakydama dėl terminuotų diplomato tarnybos sutarčių LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Įsakymo 1 punktu, vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 11 dalimi, konstatuota, kad „su B. S., Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pirmuoju sekretoriumi, 2023 m. rugsėjo 6 d. sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 13-105 pasibaigia 2024 m. rugsėjo 14 d. (paskutinė darbo diena) suėjus terminui“. Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) įtvirtino, jog suėjus terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminui arba diplomatui mirus, užsienio reikalų ministras konstatuoja terminuotos diplomato tarnybos sutarties ar diplomato tarnybos sutarties pasibaigimą. Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numatė, jog terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti diplomato tarnybos sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 4 dalis numatė, jog užsienio reikalų ministro sprendimu su į diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitų funkcijų, numatytų Konsuliniame statute, įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis su šioje dalyje nurodytu asmeniu sudaroma vieniems metams.
Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi bylos medžiagą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog nors pagal bylai aktualų teisinį reguliavimą sprendimas sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį paliktas užsienio reikalų ministro diskrecijai, pats sutarties terminas tokiu atveju kaip šioje byloje (asmeniui pavesta atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitas funkcijas, numatytas Konsuliniame statute) yra įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas imperatyviai ir laikytinas tiksliniu, t. y. susietas su laikinai pavestomis atlikti funkcijomis.
Analizuodama apelianto argumentus dėl darbo teisės normų taikymo ginčo atvejui, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 2 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas. LVAT pabrėžė, jog ši formuluotė reiškia, jog bendrieji darbo teisės ir socialinių garantijų įstatymai diplomatams taikomi tik tada, kai Diplomatinės tarnybos įstatymas to klausimo nereglamentuoja. Kitaip tariant, pirmiausia atsižvelgiama į Diplomatinės tarnybos įstatymą ir jei jame yra speciali taisyklė diplomatams, tai ta taisyklė ir taikoma. Jei atitinkamas klausimas minėtame įstatyme nereglamentuotas, tada sprendžiama dėl bendrųjų įstatymų taikymo, kurie būtų taikomi subsidiariai. Čia įtvirtintas klasikinis teisės normų taikymo principas lex specialis derogat legi generali – esant bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai, taikoma specialioji norma.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog įstatymo leidėjas sąmoningai pasirinko neįtvirtinti terminuotų sutarčių virsmo į neterminuotas diplomatinėje tarnyboje, nes iš esmės skiriasi tiek diplomatinės, tiek darbo teisės reguliavimo objektas (pirmosios – valstybių santykiai tarptautinėje arenoje per diplomatines atstovybes ir jų personalą, antrosios – darbuotojo ir darbdavio santykiai), tiek tikslai (pirmosios – efektyvus valstybių tarpusavio bendravimas, kurio pagrindas yra tarptautinė teisė, antrosios – subalansuoti darbuotojo ir darbdavio interesus), tiek minėtose teisės šakose sudaromų sutarčių prigimtis (pirmosios – viešojo teisinio pobūdžio, taikomas paskyrimo į tarnybą institutas; antrosios – privataus pobūdžio) ir kt.
Išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog DK nuostatų subsidiarus taikymas šiuo atveju negalimas, nes ginčo santykis aiškiai sureguliuotas specialiomis normomis, o įstatymo analogijos taikymas šiuo atveju negalimas, nes nėra teisės spragos.
Dėl apelianto tikėjimo, kad pateiktas jo prašymas tęsti diplomatinės tarnybos santykius generaliniame konsulate Kaliningrade bus tenkintas, nes realiai ir faktiškai diplomatinės tarnybos santykiai buvo neterminuoti, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog pagal nusistovėjusią administracinę jurisprudenciją, sprendžiant klausimą, ar byloje galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, pirmiausia būtina įvertinti tokius aspektus: pirma, lūkesčių teisinį pagrindą – teisės aktuose nustatytą teisę; antra, subjektų elgesį (veikimas gera valia), patvirtinantį siekius įgyti konkrečias materialiąsias teises; trečia, kompetentingų subjektų sprendimus bei jų veiksmus (prisiimtus įsipareigojimus, patikinimus, garantijas, delsimą ir pan.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą minėtu aspektu, padarė išvadą, jog bylos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad asmens teisėti lūkesčiai buvo pažeisti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, išplėstinė teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Išplėstinės teisėjų kolegijos
2026 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1315-815/2026