Klausimas. Dėl Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintų pareigų formalaus laikymosi
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją „pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu nuobaudos“ (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija priimta dėl to, kad pareiškėjas, būdamas prokuroru, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, netinkamai atliko pareigas, nes žinodamas, kad asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo suteiktas pranešėjo statusas, nesiėmė priemonių užtikrinti jo konfidencialumą, priešingai nei numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme ir Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios3 IX skyriuje, teikė informaciją asmenų, dėl kurių galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atstovams.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Rezoliuciją konstatavęs, jog nenustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis, kadangi UAB „D.“ atstovui pateikus prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti jos kopijas, pareiškėjas prašymą tenkino, nes žinojo, jog konfidencialūs duomenys ir duomenys dėl pranešėjo pripažinimo pranešėju UAB „D.“ atstovams jau buvo žinomi.
Nagrinėdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, LVAT pažymėjo, jog byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą įkėlė pranešėjo gynėjo 3 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos.
pareiškimo (iš kurio matyti, kad pranešėjui yra suteiktas pranešėjo statusas), adresuoto generalinei prokurorei, kopiją, o UAB „D.“ atstovui advokatui pateikus prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas, šį prašymą tenkino, nėra. Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pagrindinės asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonėms. Viena iš jų – konfidencialumo užtikrinimas (konfidencialumas – įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus – 2 str. 5 d.). To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje dėstoma, jog informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens, pranešėjo ar susijusio su pažeidimu asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jų tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą. Išdėstytos nuostatos teisėjų kolegijai leido prieiti prie išvados, kad pranešėjų vaidmuo yra svarbus atskleidžiant bei užkertant kelią teisės pažeidimams, siekiant apsaugoti visuomenės gerovę, todėl siekiant apsaugoti tokius asmenis (pranešėjus), įstatymų leidėjas numatė jų apsaugos priemones ir kada tokios apsaugos priemonės turi būti taikomos, taip užkertant kelią galimam pranešėjų persekiojimui. Pranešėjų apsaugos įstatymas subjektui, disponuojančiam informacija apie galimą pažeidimą bei apie jį pateikusį asmenį, neeliminuoja pareigos taikyti apsaugos priemones, jei informaciją apie galimą pažeidimą pateikęs asmuo vienokiu ar kitokiu būdu pats atskleidžia save kaip pranešėją. Tai tokio asmens valinė išraiška, kuri nedaro įtakos kompetentingai institucijai, turinčiai informaciją apie galimą pažeidimą bei informaciją apie galimą pažeidimą pateikusį asmenį, dėl teisės aktų leidėjo kompetentingai institucijai priskirtų privalomojo pobūdžio veiksmų, numatytų Pranešėjų apsaugos įstatyme, t. y. jei teisės aktuose yra įtvirtinti imperatyvai neatskleisti pranešėjo tapatybės, tai tokio įpareigojimo ir turėtų būti laikomasi. Formalusis tokios nuostatos laikymasis užtikrina įstatymų leidėjo Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytus tikslus bei paskirtį, užkerta kelią teisinėms interpretacijoms.
Atsižvelgęs į tai, LVAT sprendė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti tarnybinio pažeidimo sudėties nebuvimo, todėl apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestas.
2025 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-195-556/2025