Klausimas. Dėl išvestinės vaiko teisės į prieglobstį
Byloje nagrinėtas ginčas, kilęs dėl MD sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą – panaikino ginčytą MD sprendimą, konstatavęs, jog pareiškėjos motinai yra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, pareiškėja yra nepilnametė ir visapusiškai priklauso nuo motinos, ji atitinka Aprašo4 nuostatas, todėl jai turėtų būti suteiktas tokios pačios formos prieglobstis kaip ir jos motinai.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškėja formaliai atitinka Aprašo 109 punkte5 numatytus pagrindus gauti tokios pačios formos prieglobstį kaip ir jos motina, tačiau, vadovaujantis ESTT sprendimu byloje C-349/24, Aprašo 109 punktas prieštarauja Direktyvos 2011/95/ES6 3 straipsniui, todėl MD privalo atsisakyti taikyti šią nuostatą.
LVAT pažymėjo, jog pagal Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnį valstybės narės gali nustatyti arba palikti galioti palankesnius reikalavimus, skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens, ir tarptautinės apsaugos pobūdį, jei tie reikalavimai yra suderinami su šia direktyva. Vadovaujantis ESTT išaiškinimais dėl Direktyvos 2011/95/ES nuostatų taikymo, byloje konstatuota, jog Direktyvoje 2011/95/ES nėra numatyta išplėsti pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą jo gavėjo šeimos nariams, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas valstybės narės nacionalinėje teisėje yra laikomas palankesniais reikalavimais Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnio prasme. Valstybių narių diskrecija šioje srityje yra apribota 4 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas. 5 <...> užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko Aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo. 6 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų.
reikalavimo, kad tokios palankesnės sąlygos nebūtų nustatytos ir taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurių padėtis yra visiškai nesusijusi su priežastimis, dėl kurių apskritai galėtų būti suteikta tarptautinė apsauga, kadangi tai neatitiktų šios direktyvos tikslų bei tarptautinės apsaugos teikimo logikos. Atitinkamai, tokio pobūdžio palankesni reikalavimai yra draudžiami. Vis dėlto išvestinio pabėgėlio statuso suteikimo atvejai, t. y. automatinis šio statuso pripažinimas asmens, kuriam šis statusas jau buvo suteiktas pagal Direktyvoje 2011/95/ES nustatytą sistemą, šeimos nariams, ESTT praktikoje nelaikomi a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti daryti išvadą) prieštaraujančiais tarptautinės apsaugos teikimo logikai.
Vertindamas MD apeliacinio skundo argumentus LVAT atkreipė dėmesį, kad ESTT sprendime byloje C- 349/24, priešingai nei šioje byloje, buvo aiškinamas asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos ir galimos žalos dėl nutrūkusių ryšių su jo tarptautinės apsaugos prašymą nagrinėjančia valstybe nare klausimas. Asmuo, siekęs tarptautinės apsaugos, buvo pilnametis ir savarankiškas. Todėl ESTT sprendime byloje C-349/24 pateiktas išaiškinimas nėra aktualus sprendžiant šią administracinę bylą ir negali sudaryti pagrįsto pagrindo netaikyti nacionalinės teisės nuostatų.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos teisės aktų leidėjas pasinaudojo Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnyje įtvirtinta galimybe ir nustatė atitinkamas palankesnes nuostatas Aprašo 109 punkte. Šiuo atveju išvestinės prieglobsčio teisės taikymas yra siejamas su pareiškėjos ir jos motinos padėtimi kilmės šalyje, dėl kurios pareiškėjos motinai buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju išvestinės teisės į prieglobstį suteikimas pareiškėjai vadovaujantis Aprašo 109 punktu būtų visiškai nesuderinamas su tarptautinės apsaugos teikimo logika. Priešingai, pareiškėjos galimybė pasinaudoti išvestine prieglobsčio teise užtikrintų geriausių vaiko interesų principo taikymą ir tinkamą atsižvelgimą į šeimos vienovės išsaugojimo imperatyvą, nepilnamečio gerovės ir socialinės raidos užtikrinimą, jo fizinio ir psichologinio saugumo garantijas konkrečiu atveju. Atsakovas ginčytame sprendime nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju egzistuoja kokie nors Direktyvoje 2011/95/ES ar UTPĮ įtvirtinti prieglobsčio nesuteikimo pagrindai, dėl kurių išvestinės teisės į prieglobstį įgyvendinimas būtų negalimas.
LVAT atmetė MD apeliacinį skundą.
2026 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1900-822/2026