Klausimas. Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, nustačius, kad užsienietis pateikė suklastotus dokumentus

Byloje nagrinėtas ginčas, kilęs dėl MD sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl to, kad pareiškėjas pateikė suklastotą dokumentą ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis.

Byloje nustatyta, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė teistumo pažymą, kuri iš tikrųjų nėra legalizuota Užsienio reikalų ministerijoje, t. y. pareiškėjas pateikė suklastotą Užsienio reikalų ministerijos dokumento legalizavimo spaudą su šios ministerijos Konsulinio departamento antspaudu ir parašu. LVAT vertinimu, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtam pagrindui konstatuoti esminę reikšmę turi faktas, kad buvo pateiktas suklastotas dokumentas, o ne jo suklastojimo aplinkybės. Be to, aplinkybės, kad dokumentus suklastojo kitas asmuo, ar suklastojo pareiškėjui nežinant, objektyviai ir vienareikšmiškai byloje neįrodytos.

Šiomis aplinkybėmis LVAT taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad suklastotų dokumentų pateikimas siekiant įgyti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra prielaida piktnaudžiauti migracijos procedūromis, taip pat įvertinus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva (pareiškėjas nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir bylos nagrinėjimo metu nedirbo Lietuvos Respublikoje), MD pagrįstai konstatavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintą atsisakymo išduoti leidimą pagrindą, nes yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

LVAT atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

2025 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1895-492/2025