Klausimas. Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo mažametei dukrai, konstatavus, kad ji neatitinka sąlygų

Byloje nagrinėtas ginčas, kilęs dėl MD sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo mažametei dukrai, konstatavus, kad ji neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti, pagrįstumo ir teisėtumo. MD ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo, kaip vieno iš tėvų, pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi savo dukrai tuo pagrindu, kad ji yra nepilnametė ir ketina gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su tėvais. MD vertinimu, pareiškėjas nebuvo pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus ir neatitiko UTPĮ 43 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, panaikino ginčytą sprendimą konstatavęs, kad atsakovas faktines bylos aplinkybes vertino pernelyg formaliai, netinkamai išaiškino ir pritaikė UTPĮ 43 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąlygą būti Lietuvoje pragyvenusiam 2 metus, t. y. nepagrįstai prilygino ją sąlygai visu šiuo laikotarpiu turėti galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Byloje nustatyta, kad iki ginčo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, t. y. pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvos teritoriją ir būti joje; vėliau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, galiojęs prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nepilnametei dukrai pateikimo metu. Pareiškėjui teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi nepilnametei dukrai, pastaroji taip pat dar turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, LVAT pažymėjo, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo tikslu ir tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena tokio nepilnamečio užsieniečio vienas iš tėvų (UTPĮ 43 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju, išskyrus Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1–6 punktuose nurodytas išimtis, nepilnamečio užsieniečio vienas iš tėvų privalo atitikti tris būtinas sąlygas, t. y. (i) turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, (ii) turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir (iii) turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 43 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nepilnamečio užsieniečio vieno iš tėvų „pragyvenimo Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus“ sąlyga, skirtingai nei sąlyga „turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi“ yra susijusi su faktiniu teisėtu tokio asmens gyvenimu (buvimu) Lietuvoje. Todėl, LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo nepilnamečio užsieniečio vieno iš tėvų „pragyvenimo Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus“ sąlygą UTPĮ 43 straipsnio 6 dalies taikymo prasme aiškinti kaip sudarančią pakankamą pagrindą į tokį 2 metų laikotarpį neįskaityti laikotarpių, per kuriuos nepilnamečio užsieniečio vienas iš tėvų, turėdamas nacionalinę vizą, faktiškai gyveno (buvo) Lietuvoje.

Nustatęs, kad iki ginčo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas, skaičiuojant jo gyvenimą Lietuvoje turint leidimus laikinai gyventi ir jam išduotos nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, buvo (galėjo būti) pragyvenęs Lietuvoje daugiau nei 2 metus, o atsakovas šios aplinkybės nevertino, LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčytas sprendimas yra netinkamai motyvuotas ir dėl to naikintinas.

LVAT atmetė atsakovo apeliacinį skundą.

2025 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1809-968/2025