Klausimas. Dėl įsakymo dėl vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimo galiojimo panaikinimo pripažinimo neteisėtu, nustačius, kad jis grindžiamas norma, prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl vaistinių preparatų, nurodytų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) viršininko įsakyme (toliau – Įsakymas), lygiagretaus importo leidimų, išduotų pareiškėjui UAB „Lex ano“, galiojimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutiko su taikyto teisinio reguliavimo teisėtumu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. vasario 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1-525/2025 pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintų Vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklių (toliau – Lygiagretaus importo taisyklės) 42.4 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.). Atsakovo Tarnybos teisė panaikinti pareiškėjui išduotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą buvo įtvirtinta Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunktyje. Kadangi ši norma įsiteisėjusiu LVAT 2025 m. vasario 26 d. sprendimu yra pripažinta neteisėta, todėl šioje byloje, vertinant skundžiamo administracinio sprendimo (Įsakymo) dalies teisėtumą, teismas negali taikyti minėtos teisės normos, suteikiančios atsakovui teisę panaikinti pareiškėjui išduotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimą. Konkretaus norminio akto (jo dalies) teisėtumo prezumpcijos paneigimas išnagrinėtoje norminėje administracinėje byloje, kurioje norminio akto (jo dalies) teisėtumas buvo revizuojamas teisme nagrinėjamos individualiosios bylos pagrindu, lemia ir teisme nagrinėjamos individualiosios bylos baigtį – nustačius, kad norminis aktas (jo dalis), kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas administracinis sprendimas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pareiškėjo teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į tai, kad apskųsta Įsakymo dalis buvo priimta vadovaujantis Lygiagretaus importo taisyklių 42.4 papunkčiu, kiti vaistinių preparatų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai nebuvo nurodyti, Įsakymo dalis panaikintina kaip neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčyta Įsakymo dalis dėl pareiškėjui išduotų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo ir ją patvirtinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti pripažintos pagrįstomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas, panaikinta priimant naują sprendimą – panaikinti Įsakymo dalį dėl pareiškėjui išduotų lygiagretaus importo leidimų galiojimo panaikinimo.

Išplėstinės teisėjų kolegijos

2025 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1-463/2025