Klausimas. Dėl statytojo atsakomybės už skaidriai dirbančių asmenų kodų kontrolę statybvietėje
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) nutarimo Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo pareiškėjui UAB „Vilniaus namai“, kaip statybos objekto užsakovui (statytojui), buvo paskirta 2 200 Eur bauda už tai, kad jis neužtikrino, jog visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – Nutarimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, pažymėjo, jog statybos objekte turėjo dirbti ne atskiri fiziniai asmenys, o kitas juridinis asmuo (rangovas), su kuriuo buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis), ir tik rangovas atsakingas už skaidriai dirbančio asmens kodų kontrolę, be to, minėti fiziniai asmenys aptikti ne darbo metu, objektas buvo aptvertas ir užrakintas.
Pirmosios instancijos teismas tenkino bendrovės skundą ir panaikino minėtą Nutarimą. LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama Inspekcijos apeliacinį skundą, pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra statytojas ir jis Sutartimi ar jokiu kitu dokumentu rangovui neperleido savo pareigos, numatytos Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad būtent užsakovas (statytojas) privalo užtikrinti, jog visi statybos objekte statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Tačiau šios pareigos pareiškėjas tinkamai neįvykdė – tai konstatuota ir įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje, kurioje pareiškėjo darbuotojas pripažintas neatlikęs šios pareigos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Statybos įstatymo nuostatas, pabrėždamas, kad šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas užsakovo (statytojo) pareigų (nors Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų CK ir kituose įstatymuose), kad Statybos įstatyme nėra įtvirtinta užsakovo (statytojo) pareiga kontroliuoti rangovo darbuotojus ar kitus rangovo pasamdytus fizinius asmenis, jog šie statybvietėje, kuri pagal perdavimo–priėmimo aktą buvo perduota rangovui, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai aiškino, kad Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatyta kontroliavimo pareiga turi būti sietina tik su tuo asmeniu, kuris kartu yra draudėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme.
LVAT sutiko su atsakovo pozicija, jog Inspekcija, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, o paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.
2026 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-387-815/2026