Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo termino išimtis

Klausimas

Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo termino taikymo išimties

Suformuluota taisyklė

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2882 redakcija) nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį. Įstatymų leidėjas Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią dėl galimybės vietinių užimtumo iniciatyvų projektus įgyvendinti ir per ilgesnį nei 10 mėnesių terminą, subsidijos gavėjui ir Užimtumo tarnybai dėl to atskirai susitariant vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo sutarties pakeitimu, tokiu būdu išvengiant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų pasekmių – subsidijos gavėjui pervestos subsidijos grąžinimo (26 punktas).

Vis dėlto ši išimtis dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo termino nereiškia, kad sudarius susitarimą dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties pakeitimo, 10 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra įtvirtinta galimybė vietinių užimtumo iniciatyvų projektus įgyvendinti ir ilgesniu nei 10 mėnesių terminu, tačiau konkrečių šio termino pratęsimo atvejų bei laikotarpių Užimtumo įstatymas atskirai nedetalizuoja. Todėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo termino pratęsimo laikotarpis kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, įgyvendinamos priemonės tikslus bei pačių aplinkybių, dėl kurių yra pratęsiamas vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo terminas, pobūdį ir įtaką projektui (31 punktas).

*** Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo sutarties vykdymo terminą ir prašyta grąžinti avansu pareiškėjui pervestos subsidijos dalį. Užimtumo tarnyba laikėsi pozicijos, jog Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas 10 mėnesių terminas yra naikinamasis. Tokį aiškinimą ji grindė Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 47.1 papunkčio nuostatomis (21, 27 punktai).

Šiomis aplinkybėmis pažymėta, jog Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta įstatymų leidėjo valia vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju taikyti darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) ir atsiskaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją termino skaičiavimo išimtį. Šio Užimtumo įstatyme įtvirtinto reglamentavimo negali pakeisti įstatymą įgyvendinančiojo teisės akto – Aprašo – nuostatos ir (ar) tai, kaip šias nuostatas aiškina pati Užimtumo tarnyba. Nurodyta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcija galiojo tiek vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo sutarties bei susitarimo dėl šios sutarties pakeitimo pasirašymo, tiek pareiškėjo prašymo pratęsti vietinių užimtumo iniciatyvų įgyvendinimo sutarties vykdymo terminą pateikimo bei byloje ginčyto sprendimo priėmimo metu, todėl turėjo būti taikoma ginčo atveju. Dėl nurodytų priežasčių Užimtumo tarnybos apeliacinio skundo argumentai, esą vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju Užimtumo įstatyme ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatytas maksimalus 10 mėnesių terminas, kuris negalėjo būti pratęstas, atmesti kaip nepagrįsti (30 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Užimtumo tarnyba nepagrįstai atsisakė svarstyti pareiškėjo prašymą dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo termino pratęsimo bei jame nurodytas priežastis, taip pat nepagrįstai šiuo pagrindu pareiškėjo prašė grąžinti avansu jam išmokėtos subsidijos dalį. Todėl šis Užimtumo tarnybos sprendimas buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo (32 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).