Mokėjimai už poilsio dienas, naktinį ir viršvalandinį darbą skaičiuojant statutinio pareigūno pensiją

Klausimas

Dėl mokėjimų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą įskaitymo į darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuojant statutinio pareigūno valstybinės pensijos dydį

Suformuluota taisyklė

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodyto laikotarpio jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Toje pačioje normoje yra detalizuota, jog į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas aiškiai apibrėžia tiek tai, kaip yra apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tiek tai, kas konkrečiai įskaitoma skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį (41 punktas).

Vidaus tarnybos statute, be kita ko, buvo apibrėžta, iš ko susideda pareigūnų darbo užmokestis. Pagal Vidaus tarnybos statutą įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) pareiginę algą ir mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą išskyrė kaip dvi atskiras pareigūno darbo užmokesčio dalis (44 punktas). Be to, Vidaus tarnybos statute buvo apibrėžta, kaip tiksliai apskaičiuojama pareiginė alga. Dirbant poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budint to mėnesio pareiginė alga pagal Vidaus tarnybos statutą išliko tokia pati, nors pareigūno darbo užmokestis galėjo būti didesnis (45 punktas).

Iš Vidaus tarnybos statuto nuostatų akivaizdu, jog įstatymų leidėjas mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą siekė išskirti kaip atskirą pareigūno darbo užmokesčio dalį. Vien tai, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog į darbo užmokestį valstybinei pensijai apskaičiuoti yra įskaitoma pareiginė alga ir nurodyti priedai, nereiškia, jog negali būti jokių kitų mokėjimų, kurie, įstatymų leidėjo valia, nėra įskaičiuotini į pareigūno darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti (46 punktas).

Pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas, pats pareigūnas gali pasirinkti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą gauti ne didesnį darbo užmokestį, bet papildomas poilsio dienas, ir šis pasirinkimas neturėtų nulemti skirtingo pareigūno darbo užmokesčio vidurkio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti (49 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatos nereguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų apskaičiavimo. Vidutinis darbo užmokestis pagal aprašą ir darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių darbo užmokesčio vidurkis valstybinei pensijai apskaičiuoti yra savarankiška teisinė kategorija, turinti savo paskirtį ir juridinę reikšmę (51 punktas).

*** Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl to, kad apskaičiuojant pareiškėjo, statutinio valstybės tarnautojo, darbo užmokesčio vidurkį pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį atsižvelgta tik į pareiginę algą, kuri apskaičiuota pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio, ir į priedus už laipsnį (tarnybinį rangą) bei už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Mokėjimai už darbą švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandžius nebuvo įtraukti į Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį apskaičiuojant pareiškėjo valstybinės pensijos dydį (40 punktas).

Įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas sudarė prielaidas į darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaityti tik pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą), taip pat nurodytus pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) priedus. Iš skundžiamo atsakovo sprendimo buvo matyti, kad šios pareiškėjo darbo užmokesčio dalys ir buvo įskaitytos apskaičiuojant jam skirtinos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį (58 punktas).

Taigi konstatuota, kad atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (59 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).