Klausimas. Dėl turto arešto reikšmės normatyvinės turto vertės apskaičiavimui socialinės pašalpos skyrimo tikslu
Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., nes pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu piniginei socialinei paramai gauti, kuriame nurodė, jog pageidauja gauti socialinę pašalpą už 2023 m. spalio–gruodžio mėnesius, bei būsto šildymo kompensaciją už 2023 m. spalio–gruodžio mėnesius. Atsakovas pareiškėjo prašymo pagrindu priėmė byloje ginčytą sprendimą, kuriuo neturėjo pagrindo pareiškėjui skirti socialinės pašalpos, nes jo nuosavybės teise turimo turto vertė gerokai viršija turto vertės normatyvą.
Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ir skaičiuodamas pareiškėjui priklausančio turto vertę, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad visam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamam turtui yra pritaikyti disponavimo teisės apribojimai (turto areštas).
Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, disponavimo teisės apribojimas laikinai apriboja savininkui tik teises turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, bet nedraudžia naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti (Turto naudojimo teisės apribojimas, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 8 d.) ar daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį (Turto valdymo teisės apribojimas, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 10 d.).
LVAT teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavusi, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nėra išskirta, jog, kai turimam turtui taikomas areštas, į tokią aplinkybę turi būti atsižvelgiama skaičiuojant normatyvinę turto vertę. Taigi aplinkybė dėl turtui taikomo arešto šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga. Turto arešto faktas savaime nekeičia to, kad pareiškėjo turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui iš esmės.
Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.
2026 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1513-602/2026