Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › Socialinė apsauga ir parama › A-53-463/2026 › apžvalga
← Grįžti į sprendimo apžvalgą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas · Socialinė apsauga
SPRENDIMO APŽVALGA
Byla Nr. A-53-463/2026  ·  2026-04-29
ℹ️ Neoficiali santrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. birželio mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl studijų laikotarpio neprilyginimo socialinio draudimo stažui, nepaisant ankstesnės apskaitos praktikos

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) sprendimo, kuriuo nuspręsta į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaityti studijų laikotarpio, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo VSDFV į pareiškėjos darbo stažą įtraukti studijų laikotarpį nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. balandžio 24 d., kurio metu ji įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos kvalifikaciją.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl pensijų socialinio draudimo stažo. VSDFV Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos darbo knygelėje įrašytas laikotarpis nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. kovo 24 d. neįskaitytinas į pensijų socialinio draudimo stažą, kadangi į stažą įskaitomi tik mokymosi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), internatūroje ir kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikotarpiai ir jokie kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad jai nepateikus duomenų, jog jos studijų laikotarpiai Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute bei Vilniaus Tautų draugystės ordino valstybiniame pedagoginiame institute atitinka Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punktą, pagal kurį asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, atsakovas pagrįstai neįskaitė šio laikotarpio į stažą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad darbo stažas turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis darbo knygele, o ginčo laikotarpis atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 priedo 32 punkte nurodytą darbo laiką, kuris įskaitytinas į socialinio draudimo stažą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad asmuo, siekdamas ateityje įgyvendinti teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, turi teisėtą interesą, jog jo pensijų socialinio draudimo stažas būtų nustatytas teisingai. Todėl, nesutikdamas su VSDFV sprendimu, kuriuo atsisakyta įskaityti tam tikrą laikotarpį, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisėtų interesų pažeidimo tam, kad būtent teismas įvertintų, ar teisėtai ir pagrįstai tam tikri laikotarpiai buvo neįskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą.

LVAT pažymėjo, kad šiuo atveju sprendimas dėl pensijų socialinio draudimo stažo, įvertinus jo turinį, negali būti kvalifikuojamas kaip vien informacinio pobūdžio aktas, kadangi juo nustatoma asmens teisinė padėtis, turinti tiesioginę reikšmę būsimos senatvės pensijos skyrimui ir jos dydžiui.

Teisminės gynybos veiksmingumo principas suponuoja pareigą užtikrinti asmeniui realią galimybę ginčyti jo teisinę padėtį veikiančius sprendimus. Todėl reikalavimas pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo teisėtumą ginčyti tik atsiradus subjektinei teisei į senatvės pensiją, kai asmens teisėtas interesas jau yra tiesiogiai paveiktas ginčijamu sprendimu, reikštų nepagrįstą teisėto lūkesčio realizavimo galimybės ribojimą bei teisminės gynybos atidėjimą.

Atsižvelgusi į aktualias teisės aktų nuostatas ir LVAT praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad socialinio draudimo stažą sudaro ne tik laikotarpiai, kuriais buvo mokamos ar turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos, bet ir teisės aktuose aiškiai nurodyti jiems prilyginti laikotarpiai, įskaitant tam tikrus iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusius laikotarpius. Vis dėlto į stažą gali būti įskaitomi tik tie mokymosi laikotarpiai, kurie expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinti Pensijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatose, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, rezidentūroje, internatūroje bei kvalifikacijos įgijimo ar kėlimo kursuose. Kiti mokymosi laikotarpiai, įskaitant studijas aukštojoje mokykloje, nėra prilyginami socialinio draudimo stažui, ką nuosekliai patvirtina ir LVAT praktika.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje esantys dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėja dirbo mokydamasi Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. kovo 24 d. ir nuo 1988 m. gegužės 14 d. iki 1989 m. balandžio 24 d., taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu mokėsi aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, t. y. nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo ir turėjo būti draudžiama socialiniu draudimu. Kadangi, vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, mokymasis (studijos) aukštojoje mokykloje negali būti vertinamas kaip mokymasis kvalifikacijos įgijimo kursuose, šiuo atveju ginčo laikotarpis (nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. kovo 24 d. ir nuo 1988 m. gegužės 14 d. iki 1989 m. balandžio 24 d.) neturėjo būti įskaitytas į pareiškėjos socialinio draudimo stažą.

LVAT pažymėjo, kad pareiškėjos lūkestis negali būti laikomas teisės saugomu tokiu mastu, jog ribotų galiojančio teisinio reguliavimo taikymą.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato, jog į darbo stažą įskaitomi kiti mokymosi laikotarpiai, nei numatyta Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 punkte ir Nuostatų 1 priedo 32 punkte, t. y. mokymasis kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimosi kursuose, bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 punkte, t. y. mokymasis aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas.

Išplėstinės teisėjų kolegijos

2026 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-53-463/2026

← Grįžti į sprendimo apžvalgą