Klausimas. Dėl reikalavimo įregistruoti iniciatyvinę referendumo grupę Dėl referendumo iniciatyvos prašymo formos ir pasirašymo Dėl referendumo iniciatyvos prašymo trūkumų nustatymo procedūros Vyriausiojoje rinkimų komisijoje

Byloje nagrinėtas ginčas, be kita ko, kilęs dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) rašto, kuriuo pareiškėjams pakartotinai nustatytas terminas prašymo paskelbti patariamąjį referendumą trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į VRK su prašymu paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujo karinio poligono steigimo Lietuvos Respublikoje su klausimu, kartu atskiruose lapuose pateikdami keliasdešimties asmenų pavardes, gimimo datas ir parašus. VRK nurodė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo reikalavimų – pareiškėjai nepateikė prašymo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę ir nėra galimybės nustatyti, ar šios grupės nariai pasirašė dėl pateikto prašymo turinio, nes parašai pateikti ant atskiro lapo, todėl grąžino prašymą trūkumams pašalinti. Šalinant nurodytus trūkumus, VRK pateikti keturi atskiri prašymai dėl patariamojo referendumo paskelbimo su grupės narių parašais. Įvertinusi naujai pateiktus dokumentus, VRK byloje ginčytu raštu pareiškėjams nurodė, kad referendumo klausimas gali būti nagrinėjamas tik per įregistruotą grupę, todėl pirmiausia turi būti pateiktas aiškus prašymas įregistruoti grupę; prašymas turi būti pateiktas kaip vientisas dokumentas, kuriame būtų nurodyta visa grupės sudėtis ir kuris būtų pasirašytas visų grupės narių; be to, iš prašymo turi aiškiai matytis parašų susiejimas su konkrečiu prašymo tekstu. Dėl nurodytų priežasčių prašymas buvo pakartotinai grąžintas pareiškėjams trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai ginčyto VRK rašto pagrįstumą ir teisėtumą kvestionavo trimis aspektais: 1) reikalavimas pareiškėjams prašyti įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę yra formalaus pobūdžio ir negali būti kliūtis nagrinėti jų kreipimąsi dėl referendumo paskelbimo; 2) reikalavimas pateikti vientisą dokumentą (prašymą) dėl referendumo paskelbimo, kuriame būtų nurodyta visa grupės sudėtis ir kuris būtų pasirašytas visų grupės narių, yra nepagrįstas; 3) ginčo raštas turėjo būti priimtas kolegialiai VRK posėdyje.

LVAT pažymėjo, jog referendumu sprendžiami svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai, todėl visos tokių klausimų sprendimo procedūros, pradedant referendumo inicijavimu ir baigiant rezultatų paskelbimu, turi būti atliekamos preciziškai laikantis teisės aktų reikalavimų. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės registravimo procedūra yra aiškiai reglamentuojama Referendumo konstituciniame įstatyme (toliau – RKĮ), o jos laikymasis yra būtina sąlyga teisėtai įgyvendinti piliečių teisę inicijuoti referendumą. Būtent įregistruota iniciatyvinė grupė yra subjektas, turintis teisę veikti piliečių vardu, organizuoti parašų rinkimą, teikti dokumentus ir inicijuoti tolesnius procedūrinius veiksmus. Tokios grupės registravimo procedūra nėra savitikslė – ji užtikrina, kad referendumo iniciatyva būtų vykdoma laikantis teisėtumo, skaidrumo ir atsakomybės principų, leidžiant, be kita ko, identifikuoti konkretų subjektą, atsakingą už inicijuojamus veiksmus. Todėl tiek prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę pateikimas, tiek iniciatyvinės grupės įregistravimas nėra formalus ar techninis veiksmas, o būtina procedūrinė prielaida referendumui inicijuoti.

Byloje taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikalavimas pateikti grupės narių parašus tame pačiame dokumente, kuriame išdėstytas prašymo turinys, yra iš esmės įtvirtintas RKĮ 11 straipsnio 2 dalyje1. Be to, šį reikalavimą aiškinant kartu su visų iniciatyvinės grupės narių pareiga atvykti į VRK posėdį bei patvirtinti reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą, darytina išvada, kad VRK teikiamas prašymas (neapribojant jo formos ar lapų skaičiaus) turi būti toks, iš kurio aiškiai matytųsi referendumui siūlomo sprendimo tekstas, grupės koordinatoriai bei jų kontaktai ir visi grupės nariai, jų duomenys bei parašai. Teikiant prašymą, išdėstytą keliuose lapuose ar tais atvejais, kai dalis grupės narių parašų yra ant popierinio prašymo, o dalis grupės narių pasirašo elektroninį prašymo variantą elektroniniu parašu, turi būti [pateikti] savo prasme ir turiniu identiški prašymo tekstai bei užtikrinta, kad grupės narių parašai būtų susieti su konkrečiu siūlomo referendumo klausimo tekstu. Įstatymas leidžia teikti prašymą bei jį pasirašyti tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu, todėl būtų nelogiška ir neteisinga reikalauti, jog visais atvejais būtų teikiamas tik popierinis arba tik skaitmeninis prašymas. VRK gali būti teikiamas ir kelis dokumentus – popierinį ir elektroninį – sudarantis prašymas, tačiau šių dokumentų turinys turėtų būti identiškas, be to, turi būti užtikrinta galimybė įsitikinti, kad grupės narių parašai susieti su tuo pačiu referendumui siūlomo sprendimo tekstu. Pareiškėjų VRK pateikti dokumentai tik iš dalies atitiko įstatymo reikalavimus, todėl VRK ginčo raštu pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju negalima laikyti, kad buvo tinkamai įgyvendinta piliečių teisė inicijuoti referendumą.

Vadovaudamasis VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu (toliau – Reglamentas), LVAT taip pat pabrėžė, jog byloje ginčytas raštas nėra VRK sprendimas, kuriuo būtų iš esmės išspręstas piliečių referendumo iniciatyvinės grupės registravimo ar tolesnių referendumo rengimo procedūrų klausimas, kurį RKĮ paveda spręsti VRK. Tai yra procedūrinio pobūdžio aktas, t. y. raštas dėl einamųjų klausimų – prašymo trūkumų šalinimo, kuriuo pareiškėjai informuojami apie jų VRK pateikto prašymo trūkumus ir suteikiamą galimybę pašalinti nustatytus trūkumus. Tokio pobūdžio veiksmai, nustatant dokumento trūkumus, yra neatsiejama administracinės procedūros dalis ir skirta užtikrinti, kad galutinis sprendimas būtų priimtas turint visą reikiamą informaciją ir laikantis įstatymo reikalavimų, todėl tokio pobūdžio raštai (raštai dėl trūkumų šalinimo) nepriskirtini prie VRK sprendimų, kurie pagal savo pobūdį turi būti priimami kolegialiai VRK posėdyje, ką iš esmės patvirtina ir Reglamento 39 punktas.

LVAT atmetė pareiškėjų skundą.

2026 m. gegužės 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-13-552/2026