Klausimas. Dėl reikalavimo, kad, siekiant įregistruoti vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, užsienyje sudarytoje vedybų sutartyje būtų nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro

Ginčas byloje tarp pareiškėjos I. J. ir atsakovo VĮ Registrų centro kilo dėl atsakovo sprendimo dėl turto padalijimo fakto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti juridinį faktą (turto padalijimo faktą) dėl I. J. ir C. B. turto teisinio režimo Vedybų sutarčių registre (toliau – Sprendimas). Pareiškėja siekė Vedybų sutarčių registre įregistruoti vedybų sutartį, atitinkamai lemiančią sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų apimtį.

Atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjos pateiktas santuokos liudijimo išrašas gali būti įregistruotas Vedybų sutarčių registre (toliau – Registras) kaip vedybų sutartis, jeigu pareiškėja pateiktų notaro ar kito kompetentingo Italijos pareigūno patvirtintą santuokos liudijimo papildymą (priedą), kuriame būtų nurodytas bent vienos iš santuoką sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 patvirtintų Vedybų sutarčių registro nuostatų (toliau – Nuostatai; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 1 d.) 67 punktas).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismo vertinimu, nustatęs, kad vedybų sutartyje ar sugyventinių sutartyje nėra nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Nuostatų 67 p.), atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą netenkinti pareiškėjos prašymo.

Nuostatų 67 punkte nurodyta, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

ESTT 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime byloje C-789/23 I. J. prieš VĮ Registrų centrą (Tatrauskė) (toliau – Sprendimas Tatrauskė), priimtame pagal LVAT prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje, konstatavo, kad SESV 21 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip draudžianti valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias, norint nacionaliniame Vedybų sutarčių registre įregistruoti kitoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, keliama sąlyga, kad sutartyje būtų nurodytas bent vieno iš dviejų sutuoktinių asmens kodas, suteiktas registro vietos valstybėje narėje, nors tokia sąlyga netaikoma į šį registrą įtraukiant pastarojoje valstybėje narėje sudarytą vedybų sutartį, o toje sutartyje nurodyti duomenys leidžia identifikuoti ją sudariusius asmenis (Sprendimo Tatrauskė 52 punktas).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos ir C. B. santuokos liudijimo išraše nurodyti pareiškėjos ir C. B. vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos, taip pat jų pilietybės ir tai, jog sutuoktiniai pasirinko turto atskirumo teisinį režimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju santuokos liudijime nurodyti duomenys (vardai ir pavardės, gimimo datos ir gimimo vietos) leidžia identifikuoti santuoką sudariusius asmenis, taigi gali užtikrinti registre esančių duomenų tikslumą ir autentiškumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad reikalavimas, jog užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui ‒ užtikrinti šiame registre tvarkomų duomenų tikslumą ir autentiškumą ‒ įgyvendinti.

Be to, vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintu reguliavimu, reikalavimas, kad vedybų sutartyje būtų nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro, taikytinas tik užsienio valstybėse sudarytų vedybų sutarčių atveju. Minėtas reikalavimas Nuostatuose nėra nustatytas Lietuvos Respublikoje sudaromoms vedybų sutartims.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į ESTT Sprendime Tatrauskė pateiktus išaiškinimus, konstatuota, kad pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį yra draudžiama Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis gali būti įregistruota Registre, jeigu vedybų ar sugyventinių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro.

Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Nuostatų 67 punkte įtvirtinta sąlyga yra netaikytina šioje byloje, nes ši sąlyga yra draudžiama pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį. Todėl ginčytas atsakovo Sprendimas, priimtas remiantis Nuostatų 67 punktu, panaikintas kaip neteisėtas.

Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkintas, panaikinant atsakovo Sprendimą ir įpareigojant jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Išplėstinės teisėjų kolegijos

2026 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-662/2026