Atnaujinus procesą — pareiga įvertinti neteisėtu pripažinto norminio akto taikymo pasekmes

Klausimas

Dėl teismo pareigos, atnaujinus procesą individualioje administracinėje byloje dėl važiavimo išlaidų kompensavimo muitinės pareigūnui, įvertinti kitoje byloje neteisėtu pripažinto norminio administracinio akto, reglamentuojančio ginčo teisinius santykius, taikymo pasekmes

Suformuluota taisyklė

Atnaujinus procesą individualioje administracinėje byloje, teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių negali būti vertinami kaip susiklostę galutinai ir reikia įvertinti, kokius padarinius tokiai bylai sukuria teismo sprendimas, kuriame pripažintas norminio administracinio akto dėl važiavimo išlaidų tarnybos tikslais kompensavimo prieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams. Atitinkamai tokioje byloje atnaujinus procesą, negalima taikyti teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui (51 punktas).

*** Nagrinėtoje byloje procesas buvo atnaujintas kilus klausimui, ar apeliacinės instancijos teismas, padaręs tik formalią išvadą dėl vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl kompensavimo tvarkos) 2.2.2 punkto taikymo pareiškėjo atžvilgiu, galėjo padaryti esminį materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimą, galėjusį lemti neteisėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimą (36 punktas).

Šiomis aplinkybėmis nuspręsta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-415/2024 pripažinus Įsakymo dėl kompensavimo tvarkos prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktams, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir šioje individualioje administracinėje byloje, kadangi, atnaujinus procesą byloje, negalima vertinti, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas ir teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių yra susiklostę galutinai (vyksta ginčas) (52 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą kompensuoti objektyviai pateisinamas išlaidas pareigūnams, Įsakyme dėl kompensavimo tvarkos turėjo būti sureguliuotas, tačiau Įsakyme dėl kompensavimo tvarkos toks reguliavimas nebuvo įtvirtintas. Todėl Įsakymo dėl kompensavimo tvarkos 2.2.2 punktas byloje negalėjo būti taikomas dėl Įsakymo dėl kompensavimo tvarkos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ir dėl to, kad Įsakymu dėl kompensavimo tvarkos nebuvo sureguliuota visa, kas privalėjo būti sureguliuota, atsižvelgiant į tikrąją reikalų padėtį, kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-415/2024 (56 punktas).

Taigi įvertinta, kad Muitinės departamento atsisakymas išmokėti pareiškėjui visą važiavimo išlaidų kompensaciją nebuvo grindžiamas galiojančiomis ir teisėtomis teisės normomis ir buvo nepagrįstas bei prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (62 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjui nustatyta pareigų atlikimo vieta buvo nutolusi apie 140 km nuo jo gyvenamosios vietos, buvo objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėjui turėtų būti kompensuojamos jo apskaičiuotos ir papildomai patirtos visos važiavimo išlaidos – 2 865,55 Eur, taip realiai apginant jo teises. Tokia didesnė važiavimo išlaidų kompensacija pareiškėjui pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis – atstumu nuo gyvenamosios vietos iki tarnybos vietos ir nuo tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos (67 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, priteisdamas pareiškėjui 2 865,55 Eur jo patirtų važiavimo išlaidų kompensaciją (68 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).