Teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas

Klausimas

Dėl teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimo nelaikymo absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu Dėl Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais atsisakoma priimti individualų konstitucinį skundą, neskundžiamumo administracinių bylų teisenos tvarka

Suformuluota taisyklė

1. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 31 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto, pagal kurį sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, taikymo sritį (15 ir 17 punktai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas pats savaime nelaikytinas tokiu proceso teisės pažeidimu, dėl kurio byla galėtų būti neteisingai išspręsta, jeigu nagrinėjant bylą buvo užtikrintas proceso dalyvių procesinių teisių įgyvendinimas (18 punktas).

2. ABTĮ nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 20 str. 3 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.) (21 punktas).

Aiškinant šias nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad kai asmuo, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipiasi į administracinį teismą, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju kai išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (22 punktas)

Todėl, jeigu administraciniame teisme keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su Konstitucinio Teismo sprendimu dėl individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo ar jo pateikimo termino atnaujinimo, toks ginčas nelaikytinas ginču dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo (23 punktas).

Konstitucinis Teismas yra savarankiška konstitucinės justicijos institucija, kuriai vienintelei pagal Konstituciją pavesta vykdyti konstitucinę teisminę kontrolę, be kita ko, spręsti dėl individualaus konstitucinio skundo priimtinumo, ir kurios visi sprendimai, priimti vykdant konstitucinį teisingumą, yra galutiniai ir neskundžiami. Tokia išimtinė Konstitucinio Teismo jurisdikcija reiškia, kad individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimų vertinimas negalimas jokioje kitoje valstybės valdžios institucijoje, įskaitant administracinius teismus. Tai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta ir ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundą, kuris nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, turi būti atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o tokį skundą priėmus nagrinėti – byla turi būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.) (28 punktas).

Kai administraciniame teisme keliamas ginčas yra susijęs su individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo klausimais, patenkančiais į išimtinę Konstitucinio Teismo kompetenciją, administracinių ginčų komisijos veiksmų, susijusių su tokio skundo priėmimu, teisminė patikra negalima (29 punktas).

*** Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą nepriimti pareiškėjų skundo dėl Konstitucinio Teismo atsisakymo priimti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą (10–11 punktai).

Nustatęs, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, o bylą pirmąja instancija nagrinėjo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pabrėžė, jog nagrinėtu atveju nebuvo pažeistos funkcinio (instancinio) priskirtinumo arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, o teritorinis teismingumas nepatenka į ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį (17 punktas).

Šiomis aplinkybėmis pripažinta, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teritorinį teismingumą, pažeidimas nagrinėtos bylos atveju nebuvo toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodžiu, organizuojant nuotolinį teismo posėdį, pareiškėjai apie šį posėdį buvo tinkamai informuoti išsiunčiant teismo šaukimą pareiškėjų skunde nurodytu adresu. Teismo posėdyje dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nušalinimų bylą nagrinėjusiam teisėjui nereiškė, pasisakė su byla susijusiais klausimais. Todėl konstatuota, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrintas pareiškėjų proceso teisių įgyvendinimas (18 punktas).

Aptardamas administracinės bylos ginčo dalyką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad pareiškėjų keliamo ginčo dalykas yra ne Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, o Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų teiktą individualų konstitucinį skundą bei atnaujinti jo pateikimo terminą (22–23 punktai).

Nustačius, kad teisme pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija individualaus konstitucinio skundo (ne)priėmimo srityje, nuspręsta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiksmų, sprendžiant tokio pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, teisminis vertinimas būtų beprasmis ir nederėtų su proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pirmosios instancijos teisme pradėta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjų skundą turėjo būti nutraukta (29 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).