Skundas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo — priimtinumas

Klausimas

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos (toliau – RRT) nutarimą „Dėl ginčo tarp D

Ką pasakė teismas

LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodė, jog Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į RRT, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pagal ERĮ 41 straipsnio 5 dalį vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pagal ERĮ to paties straipsnio 6 dalį Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po RRT sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas RRT sprendimo apskundimu. Pagal to paties straipsnio 7 dalį įsigaliojęs RRT sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas CPK nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei RRT Nutarimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.