Klausimas. Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento sprendimo paduoti

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą MD 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimui, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (toliau – Sprendimas), apskųsti ir jį panaikinti.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas jam Sprendimo neįteikė, todėl jam nežinomas Sprendimo turinys, jis gavo tik pranešimą apie priimtą Sprendimą, bet jame klaidinančiai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, jog pranešime apie priimtą Sprendimą, be kita ko, anglų kalba buvo nurodyta tiek pareiškėjo atžvilgiu priimto Sprendimo esmė, tiek apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog neaišku, kada pranešimas buvo gautas, o Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2023 m. gruodžio 18 d., tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2025 m. sausio 12 d.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju nėra aktualios, nes specialiajame įstatyme – UTPĮ – yra nustatyta Sprendimo apskundimo tvarka, t. y. užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (UTPĮ 138 str. 1 d.). Taigi, siekiant nustatyti procesinio termino pateikti skundą teismui dėl Sprendimo eigos pradžią, pirmiausia konstatuotina, kad šio termino eigos pradžia UTPĮ yra siejama su sprendimo įteikimu užsieniečiui. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui Sprendimas nebuvo įteiktas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas skundžiamo Sprendimo. Pranešime, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui, nebuvo nurodyta, kad Sprendimas pareiškėjui nebus siunčiamas ar kad dėl Sprendimo gavimo galima kreiptis į MD. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šioje nutartyje iš esmės yra pateikiamas kitoks teisės aiškinimas ir taikymas, nei jis buvo kai kuriose ankstesnėse LVAT nutartyse. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuojamumą, išplėstinė teisėjų kolegija šia nutartimi išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas MD išsiunčiant raštišką pranešimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, jog pareiškėjui Sprendimas nebuvo įteiktas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, o skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025