Klausimas. Dėl savivaldybės vyriausiojo architekto rašto, kuriuo nepritarta kompleksinio teritorijų planavimo sprendiniams, skundžiamumo

Apžvelgiamoje byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto rašto, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo sprendinių konkretizavimo stadijoje dėl pateikto detaliojo plano projekto buvo pateiktos pastabos, pasiūlant detaliojo plano rengėjui į jas atsižvelgti.

Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė vertindamas, kad: minėtas raštas nėra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrą užbaigiantis dokumentas, t. y. nėra sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, kuris iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus; rašte pareiškėjui nebuvo suformuluotų jokių teisių ir pareigų, nebuvo nustatytos, pakeistos ar naikinamos tam tikros jo teisės ar pareigos, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose, taip pat nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės – jame tik pateikiamos architekto pastabos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant detalųjį planą. Taigi, įvertinęs ginčyto rašto turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jis (raštas) yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalimi, kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Savivaldybės bendrojo plano, savivaldybės dalies bendrojo plano ar detaliojo plano savivaldybės teritorijoje rengimo atvejais kompleksinio teritorijų planavimo proceso rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, turi pritarti kiekvienos šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos rengimo etapo (bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo) stadijos sprendiniams.

LVAT pažymėjo, jog šis teisinis reguliavimas suponuoja, kad savivaldybės vyriausiojo architekto nepritarimas kompleksinio teritorijų planavimo proceso sprendinių konkretizavimo etape reiškia, jog nėra teisinio pagrindo pereiti prie kito – Kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo. Todėl akivaizdu, kad byloje ginčytas raštas pareiškėjui sukėlė neigiamus teisinius padarinius, toks raštas vertintinas kaip aktas, ginčytinas ABTĮ nustatyta tvarka.

LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai liko neįvertinti, grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

2026 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-669-415/2026