Klausimas. Dėl galimybės mirusio pretendento įpėdinių prašymu pretendento vardu atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti

Apžvelgiamoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjų prašymų atnaujinti mirusiai jų tetai (R. R. dukterėčiai) ir jos teisių perėmėjams (pareiškėjams) terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į R. R. (mirusi) iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą bei terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo, nustatęs, kad jų teta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas; ginčui aktuali 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.), t. y. iki savo mirties neįgijo subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl ji šios teisės negalėjo perleisti ir testamentiniams įpėdiniams (pareiškėjams). Atitinkamai pareiškėjai, neturėdami subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, negalėjo praleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse nustatytų terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus bei siekti atnaujinti terminą įgyvendinti tokią teisę. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Atkūrimo įstatymas nenustato pagrindo atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą mirusiam asmeniui, todėl negali būti tenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti šį terminą mirusios jų tetos vardu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje pirmiausia kyla klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, pareiškėjams siekiant atnaujinti šioje įstatymo nuostatoje nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti nurodytą terminą, administracinis teismas turi įvertinti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs Lietuvos Respublikos pilietis patenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus ar 3 dalį.

Nagrinėtu atveju pareiškėjai tiek savo, tiek mirusios tetos teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę grindė Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcija), įtvirtinančiu, jog nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, „<...> kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“. Pareiškėjai kartu su prašymu atnaujinti aptariamą terminą pateikė naminį testamentą, taip pat kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, be kita ko, nurodęs, jog pareiškėjų prašymas nustatyti aktualius juridinę reikšmę turinčius faktus negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kol administracinės teisenos tvarka nebuvo išnagrinėtas klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo. Nurodytomis aplinkybėmis išimtinai tik vertinimo, ar prašymą dėl termino atnaujinimo pateikę asmenys patenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tikslu sprendžiant dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, LVAT darė prielaidą, jog pareiškėjų pateiktas naminis testamentas yra galiojantis.

Pareiškėjai pirmiausia prašė atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą mirusios tetos vardu (prašymo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę pareiškėjų teta iki mirties nebuvo pateikusi, ji taip pat nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą). Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius. Šis įstatymas nenustato, kad mirusio pretendento įpėdinių prašymu Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas galėtų būti atnaujinamas šio pretendento vardu. Be to, iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1995 ir 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcijos) nuostatų matyti, kad pagal bendrą taisyklę, mirus turto savininkui arba kitam subjektui, įgijusiam teisę atkurti nuosavybės teises, subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises šio įstatymo pagrindu ir tvarka pereina šioje dalyje nustatytam asmeniui (asmenims), t. y. šioje Atkūrimo įstatymo nuostatoje nurodyto pretendento mirties atveju jo turėta aptariama subjektinė teisė išnyksta. Išimtį iš šios taisyklės įtvirtina Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1995 redakcija), nustatanti, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, pretendento prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimas yra ta aplinkybė, kuriai esant įmanomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas šio mirusio pretendento vardu. Įstatymų leidėjui nenustačius jokių kitų išimčių ar specialių taisyklių, nėra jokio teisinio pagrindo Atkūrimo Įstatymo nuostatas aiškinti taip, kad pagal jas galima atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą aptariamos subjektinės teisės įgyvendinimo terminą mirusiam pretendentui – pagal bendrą taisyklę po jo mirties tokia subjektinė teisė (atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) pagal įstatymą išnyksta (ją įgyja jau kitas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo). Atsižvelgiant į tai, pažymėta, kad vien aplinkybė, jog iki mirties pareiškėjų teta Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo nebuvo pateikusi, pati savaime paneigia šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą (aktualumą). Be to, byloje prašymą pateikė patys pareiškėjai jau po jų tetos mirties, t. y. nėra aktualūs ir klausimai, susiję su mirusio asmens procesinių teisių perėmimu ir tokio perėmimo pasekmėmis nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese.

Spręsdamas dėl pareiškėjų, kaip Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų piliečių (savarankiškų pretendentų), teisės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą, LVAT pažymėjo, kad yra svarbu nustatyti, ar šį terminą prašantis atnaujinti asmuo iki 2001 m. gruodžio 31 d. įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus. Aiškinimas, jog aptariamas terminas gali būti atnaujinamas tiems asmenims, kurie dėl prieš tai buvusio pretendento mirties subjektinę teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgijo po 2001 m. gruodžio 31 d., būtų nelogiškas, paneigiantis pačią termino prašymui atkurti nuosavybę pateikti paskirtį (prasmę), nes tai, be kita ko, iš esmės lemtų, jog aptariami prašymai galėtų būti teikiam iki tol, kol nebelieka nė vieno Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1995 ir 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1759 redakcijos) nurodyto asmens. Taigi, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies antro sakinio nuostatos nėra taikomos asmenims, kurie iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgiję subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal šį įstatymą.

Nurodytomis aplinkybėmis byloje konstatuota, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Išplėstinės teisėjų kolegijos

2026 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-42-520/2026