Notarų asociacijos sprendimai dėl atlyginimo už notarinius veiksmus skaičiavimo

Klausimas

Dėl notarų asociacijos sprendimų, susijusių su atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą skaičiavimu

Suformuluota taisyklė

Notarų statusas, implikuojantis šiai profesijai būdingas ypatybes, savaime nereiškia, kad tam tikra jų veikla negali būti vertinama dėl atitikties konkurencijos teisės normose įtvirtintiems reikalavimams. Siekiant įvertinti, ar konkretus notarų elgesys gali būti kvalifikuojamas, kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti minėtos normos taikymui būtinus elementus, be kita ko, ar atitinkamus veiksmus atliekantis notaras laikytinas įmone SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme (80 punktas).

Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pateiktais išaiškinimais, veiksmai, kuriais konkurencija ribojama „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, dėl jų žalingumo konkurencijai per se patenka į šios nuostatos draudimo apimtį. Atitinkamai, tokiais atvejais nebeturi reikšmės, ar šie veiksmai galėtų būti pateisinami teisėtais bendrojo intereso tikslais, ar juos įgyvendinant taikomos priemonės yra būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jų neatsiejamas poveikis riboti arba bent jau potencialiai iškraipyti konkurenciją (jei toks yra) neviršija to, kas būtina, visų pirma nepanaikina jokios konkurencijos (155 punktas).

Dėl veiksmų, kurių tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, vadovaujantis ESTT jurisprudencija, tik taikant SESV 101 straipsnio 3 dalį ir įvykdžius visas šioje nuostatoje numatytas sąlygas jiems gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo išimtis (156 punktas).

*** Nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, jog Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir SESV 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus (59 punktas). Konkurencijos taryba nutarime konstatavo, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas dėl kainų teikiant išaiškinimus (toliau – Išaiškinimai) dėl skaičiuotino atlyginimo notarams, imamo už: 1) hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimą ir vykdomųjų įrašų atlikimą tais atvejais, kai sandorio šalys nenurodo įkeičiamo objekto vertės, taip pat tais atvejais, kai vienu hipotekos sandoriu įkeičiami keli nekilnojamieji daiktai; 2) notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas tais atvejais, kai viena sutartimi nustatomas servitutas keliems nekilnojamiems daiktams; 3) mainų sutarties patvirtinimą tais atvejais, kai viena sutartimi mainomos kelių daiktų dalys (90 punktas).

Atsižvelgęs į bylos pobūdį ir kilusius ES teisės aiškinimo klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi sustabdė bylą ir 2021 m. vasario 17 d. kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT 2024 m. sausio 18 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-128/21 Lietuvos notarų rūmai ir kt. prieš Konkurencijos tarybą (toliau – Sprendimas Notarų rūmai) (53–54 punktai).

1. Spręsdamas dėl notarų vertinimo kaip ūkio subjektų Konkurencijos įstatymo ir įmonių SESV 101 straipsnio prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Išaiškinimai yra susiję su notarų atliekamu sandorių autentiškumo patvirtinimu. Šie notariniai veiksmai atliekami laisva valia šalių sudarytų sandorių atveju ir tokiais atvejais notaro dalyvavimas neatsiejamas nuo išankstinio šalių sutikimo arba jų suderintos valios buvimo (91 punktas).

Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis ESTT Sprendimo Notarų rūmai 64 punkte pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad su Išaiškinimais susijusi sandorių, sudarytų esant išankstiniam šalių sutikimui arba jų suderintai valiai, notarų atliekama autentiškumo patvirtinimo veikla nelaikytina viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu. Be to, nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios pagrįstų, jog toks sandorių autentiškumo patvirtinimas būtų neatskiriamai susijęs su kita – viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo – veikla (96 punktas).

Apibendrinant nurodyta, jog notariniai veiksmai, dėl kurių Lietuvos notarų rūmai pateikė išaiškinimus, susijusius su notarų atlyginimu, nėra priskirtini viešosios valdžios funkcijoms, taigi notarų veikla, dėl kurios priimti Išaiškinimai, laikytina ekonomine veikla, o notarai, užsiimdami šia veikla, laikytini įmonėmis SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme ir ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme (98 punktas).

2. Vertindamas Notarų rūmų kaip asociacijos Konkurencijos įstatymo ir SESV 101 straipsnio prasme veiklą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vadovavosi ESTT Sprendimo Notarų rūmai pateiktu išaiškinimu, pagal kurį siekiant nustatyti, ar tokia organizacija turi būti laikoma įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnį, ar viešosios valdžios institucija, atsižvelgiama į kitus požymius, pavyzdžiui, į atitinkamos profesinės organizacijos valdymo organų sudėtį, jos veikimo būdą, santykius su viešosios valdžios institucijomis ir įgaliojimų priimti teisės aktus arba sprendimų priėmimo įgaliojimų reglamentavimą (103 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog įvertinęs šias aplinkybes Lietuvos atveju, ESTT jau nusprendė, kad profesinė organizacija, kaip antai Notarų rūmai, turi būti laikoma įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, o ne viešosios valdžios institucija (105 punktas).

Viena iš reikšmingų aplinkybių, leidusi ESTT padaryti tokią išvadą, buvo ta, jog „prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė jokios nuostatos, pakankamai tiksliai apibrėžiančios sąlygas ar kriterijus, kurie užtikrintų, kad Notarų rūmai ir jų prezidiumas, vykdydami savo įgaliojimus priimti nutarimus ar sprendimus, iš tikrųjų veikia paisydami bendrojo viešojo intereso“ (Sprendimo Notarų rūmai 80 p.). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs Lietuvos notarų rūmų statuto, patvirtinto Teisingumo ministro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1R-3, ir Notariato įstatymo normas, reglamentuojančias Notarų rūmų bei prezidiumo uždavinius, funkcijas, veiklos principus, veiklos finansavimą, inter alia atlyginimo už notarines paslaugas nustatymo aspektus, atskaitomybę ir veiklos vertinimo mechanizmą, taip pat santykius su valdžios institucijomis (konkrečiai, Teisingumo ministerija), konstatavo, kad jos negali būti laikomos kaip nustatančios pakankamai tikslius kriterijus, kuriais remiantis užtikrinamas Notarų rūmų veiklos vykdymas veiksmingai atsižvelgiant į viešąjį (t. y., bendrąjį, o ne tik notarų kaip profesinės bendruomenės) interesą.

Tai, kad Išaiškinimais įtvirtintas notarų atlyginimo dydžių apskaičiavimo mechanizmas, kuris visais atvejais nustatė didžiausias galimas kainas pagal nustatytus dydžius, taikomas tvirtinant hipotekos, mainų ir servituto sandorius, kuriais įkeičiami, perleidžiami ar apsunkinami keli daiktai (aplinkybė dėl maksimalios kainos byloje neginčyta), taip pat atskleidė, kad Notarų rūmų prezidiumas šiuo atveju veikė pirmiausia savo profesinės sąjungos narių interesu (117 punktas).

Be to, teisinis reguliavimas nesuteikė pagrindo pagrįstai spręsti, kad Notarų rūmų ir jų prezidiumo veikla laikytina veiksmingai kontroliuojama valstybės. Šiuo aspektu pažymėta, kad Notarų rūmai turi konkrečias teisės aktuose įtvirtintas pareigas Teisingumo ministerijai, o šioji vykdomosios valdžios institucija atitinkama apimtimi turi reikalavimo teisę šiai savivaldos institucijai. Vis dėlto šio subordinacinio santykio turinys pagal intensyvumą ir pasekmes, nesuponuoja pakankamos valstybės kontrolės (118 punktas).

Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog, kiek tai susiję su Išaiškinimais, Notarų rūmai pripažintini įmonių (ūkio subjektų) asociacija Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalies prasme (119 punktas).

3. Dėl susitarimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio prasme egzistavimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma pažymėjo, kad vadovaujantis ESTT išaiškinimais Notarų rūmų byloje, Išaiškinimai gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Atsižvelgęs į tai, kad Išaiškinimai taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jie privalomi visiems šioje valstybėje narėje įsteigusiems notarams, o notaro profesijai iš esmės taikoma įsisteigimo laisvė, ESTT laikėsi pozicijos, kad tokios taisyklės, kaip Išaiškinimai, susiję su esminiu vertimosi šia profesija atitinkamoje valstybėje narėje aspektu, iš esmės gali daryti didelę įtaką kitų valstybių narių piliečių pasirinkimui įsisteigti šioje pirmojoje valstybėje narėje, kad galėtų dirbti pagal šią profesiją. Be to, kitų nei Lietuvos Respublika valstybių narių piliečiai gali naudotis šioje valstybėje narėje įsisteigusių notarų paslaugomis (125 punktas). Atsižvelgęs į tai, ESTT Sprendime Notarų rūmai preziumavo, kad Išaiškinimai lemia horizontalų atitinkamų paslaugų kainų nustatymą, taigi jie turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį (128 punktas).

Tikrindamas šios prezumpcijos teisingumo turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino notarų turimą tam tikrą nuožiūros ir veiksmų laisvę (kiek jos kiekvienu konkrečiu notarinės veiklos klausimu palieka valstybė) ir šioje rinkoje egzistuojančią (nors ir suvaržytą) konkurencinę aplinką. Atsižvelgus į tai, nuspręsta, jog notarams nedraudžiama per se konkuruoti, veikiant jų turimos diskrecijos ribose (133 punktas).

Vis dėlto, Išaiškinimuose įtvirtinus atitinkamos notarinės paslaugos konkretaus atlyginimo apskaičiavimo būdą, taip pat tam tikroms paslaugoms nustačius maksimalų atlyginimo dydį, buvo panaikinta notarų diskrecija individualiai spręsti dėl konkrečiu atveju taikytino atlyginimo dydžio. Toks horizontalus atlyginimo nustatymo būdas objektyviai apribojo kiekvieno notaro savarankiškumą turimos diskrecijos ribose formuoti individualią kainodarą ir sudarė prielaidas šiuo aspektu notarams veikti vieningai, taikant tokius pačius įkainius (142 punktas).

Be to, įvertinus notarinių paslaugų kainodaros teisinį reguliavimą, nenustatyta, kad Notarų rūmai, veikdami per savo prezidiumą, apskritai turėjo kompetenciją savo priimamais nutarimais tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoti notarinių paslaugų kainodarą (147 punktas).

Apibendrinant konstatuota, kad Išaiškinimai turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, t. y. susitarimas (asociacijos sprendimas), lėmęs horizontalų atitinkamų paslaugų kainų nustatymą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą ir pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą (149 punktas).

Byloje nebuvo pateikta argumentų, kuriais pareiškėjai būtų siekę pagrįsti SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymą (156 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Išaiškinimai turi būti laikomi konkurencijos ribojimu pagal tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, o pareiškėjų nurodyti tikslai šiame kontekste neturi reikšmės ir todėl nevertintini (157 punktas).

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl Notarų rūmams ir Notarų rūmų prezidiumo nariams taikytos atsakomybės, įvertino prezidiumo, kaip Notarų rūmų valdymo organo, veikimą kolegialumo principu ir jo sprendimų kontrolę Notarų rūmų lygmeniu. Teismas konstatavo, kad prezidiumo priimti Išaiškinimai laikytini Notarų rūmų nutarimais, todėl atsakomybė už juos konkurencijos teisės požiūriu tenka Notarų rūmams kaip savivaldos institucijai (166 punktas).

Vis dėlto, atsižvelgus į asmeninės atsakomybės principą, pagal kurį reikalaujama, jog už konkurencijos taisyklių pažeidimą būtų baudžiamas tik jį padaręs subjektas, byloje pažymėta, jog Notarų rūmų prezidiumo nariai nepagrįstai laikyti atsakingais už nustatytą konkurencijos teisės pažeidimą ir jiems baudos buvo skirtos nepagrįstai (170 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).