Klausimas. Dėl Nacionalinės švietimo agentūros patikrinimų taisyklių pripažinimo norminiu administraciniu aktu Dėl individualių įgaliojimų Agentūros vardu pasirašyti privalomojo pobūdžio administracinį sprendimą

Apžvelgiamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – Agentūra) pažymos (toliau – Pažyma) dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Šia Pažymos dalimi Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijai buvo nurodyta per 20 darbo dienų pašalinti Pažymoje konstatuotus teisės aktų pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas panaikino minėtą Pažymos dalį. Teismas konstatavo, kad Agentūros direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VK-687 patvirtintos Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos neplaninių patikrinimų taisyklės (toliau – Patikrinimų taisyklės) pagal savo turinį laikytinos norminiu administraciniu aktu, tačiau jos nebuvo paskelbtos Teisės aktų registre, todėl neįsigaliojo ir negalėjo būti taikomos. Teismas darė išvadą, kad Pažymoje nurodymus pareiškėjui suformulavo kompetencijos neturintis subjektas – darbo grupė, kurios įgaliojimai kyla iš neįsigaliojusių Patikrinimų taisyklių.

Apeliaciniuose skunduose Agentūra ir trečiasis suinteresuotas asmuo, be kita ko, teigė, kad Patikrinimų taisyklės yra vidaus administravimo dokumentas, todėl jų paskelbimas Teisės aktų registre nebuvo būtinas.

Vertindama Patikrinimų taisyklių turinį, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad jas priėmė viešojo administravimo subjektas – Agentūros direktorius, veikdamas pagal jam suteiktus administracinio reglamentavimo įgaliojimus, grindžiamus VAĮ 23 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi ir Švietimo įstatymo 64 straipsnio 3 dalimi, t. y. įgyvendindamas valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūros funkciją. Patikrinimų taisyklės reglamentuoja švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką – patikrinimo iniciavimo pagrindus, darbo grupių sudarymą, patikrinimo eigą, kontrolinio klausimyno pildymą, pažymos surašymą ir privalomųjų nurodymų formulavimą. Patikrinimų taisyklių nuostatos yra bendro, abstraktaus pobūdžio, skirtos rūšiniais požymiais apibūdintai asmenų grupei – švietimo teikėjams – ir taikomos daug kartų ateityje, t. y. kiekvieno neplaninio patikrinimo atveju. Be to, Patikrinimų taisyklės nustato ne vien Agentūros vidaus darbo organizavimo tvarką, bet ir procedūrą, kurios rezultatas gali tiesiogiai paveikti tikrinamo švietimo teikėjo teisinę padėtį – patikrinimo rezultatų įforminimą, pažeidimų konstatavimą, privalomųjų nurodymų formulavimą ir jų vykdymo terminų nustatymą. Daryta išvada, kad Patikrinimų taisyklių nuostatos peržengia VAĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžto vidaus administravimo, susijusio su viešojo administravimo subjekto savarankiško funkcionavimo užtikrinimu (personalo administravimu, finansine apskaita, dokumentų tvarkymu ir kt.), ribas.

Atsižvelgus į tai, kad Patikrinimų taisyklės atitinka norminio administracinio akto požymius, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nebuvo paskelbtos, konstatuota, kad jos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos.

Teisėjų kolegija sutiko, kad Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija atlikti valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, įskaitant neplaninius patikrinimus, yra įtvirtinta aukštesnės galios teisės aktuose ir egzistuoja nepriklausomai nuo Patikrinimų taisyklių galiojimo. Tačiau pabrėžta, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl konkrečių Pažymą pasirašiusių asmenų įgaliojimų Agentūros vardu priimti privalomuosius nurodymus.

Pažymėta, kad atsakovo nurodyti aukštesnės galios teisės aktai – Švietimo įstatymas, Nacionalinės švietimo agentūros nuostatai, patvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-573, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1766 patvirtintos Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklės – nustato Agentūros institucinę kompetenciją ir bendrąją patikrinimų rezultatų įforminimo pažyma tvarką, tačiau jie nedetalizuoja, kuriam Agentūros darbuotojui suteikiamas įgaliojimas savarankiškai pasirašyti pažymą, kurioje formuluojami privalomieji nurodymai išorės subjektui ir nustatomas šių nurodymų vykdymo terminas. Šių klausimų reglamentavimas pateiktas tik Patikrinimų taisyklėse ir jų prieduose – pirmiausia 2 priede patvirtintoje pažymos formoje, kurioje nustatyta pažymos pasirašymo tvarka, pagal kurią pažymą pasirašo patikrinimą atlikęs valstybės tarnautojas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Agentūros direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė neplaniniam patikrinimui atlikti, tačiau šiuo įsakymu konkretiems darbuotojams nesuteikta teisė Agentūros vardu pasirašyti administracinį aktą, kuriame formuluojami privalomieji nurodymai išorės subjektui ir nustatomas 20 darbo dienų jų įvykdymo terminas. Toks įgaliojimas galėtų būti kildinamas tik iš Patikrinimų taisyklėse įtvirtintos pažymos formos ir joje numatyto pasirašymo modelio, tačiau, Patikrinimų taisyklėms neįsigaliojus, toks įgaliojimų paskirstymas neturi galiojančio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje ginčyta Pažymos dalis, t. y. individualus administracinis sprendimas, kuriame suformuluoti privalomieji nurodymai ir nustatytas jų įvykdymo terminas, buvo pasirašyta darbo grupės narių, kurių individualus įgaliojimas Agentūros vardu pasirašyti tokio pobūdžio aktą galėjo būti kildinamas tik iš Patikrinimų taisyklių, o jos neįsigaliojo. Tokiomis aplinkybėmis Pažymos dalis, kuria pareiškėjui duoti privalomieji nurodymai, neturi galiojančio teisinio pagrindo.

Atsakovo Agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

2026 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-459-575/2026