ES fondų priemonių „Miestų kompleksinė plėtra“ finansavimo sąlygų aprašų teisėtumas

Klausimas

Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1V-989 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 32.1 papunkčio (2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1V-1052 redakcija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1V-841 patvirtinto 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonės „Miestų kompleksinė plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 33.1 papunkčio (2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1V-1050 redakcija) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-833 patvirtinto 2014– 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 08.2.1-CPVA-R-908 priemonės „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 34.1 papunkčio (2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1V-980 redakcija) teisėtumo

Suformuluota taisyklė

Byloje buvo prašyta ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais patvirtintų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones vykdomų projektų finansavimo sąlygų aprašų nuostatos, susijusios su vadinamąja „pirmų 8 mėnesių“ taisykle, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, atsakingo valdymo principams ir konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 15 straipsnio 1 ir 2 dalims, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktui, taip pat ar minėtos ginčo aprašų nuostatos visa apimtimi neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam atsakingo valdymo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktui bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 15 straipsnio 1 ir 2 dalims (14 punktas).

Atsižvelgdama į 2020 metais dėl COVID-19 ligos protrūkio ES ir Lietuvoje susiklosčiusią situaciją bei vadovaujančiosios institucijos – Finansų ministerijos – pateiktas rekomendacijas, Vidaus reikalų ministerija iš pradžių, [2020 m. gegužės 13 d.], ginčo aprašų nuostatas pakeitė, nustatydama, kad į projekto įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamas visas laikotarpis, kai galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“. Tačiau vėliau, [2020 m. spalio 16 d.], jau turėdama detalesnės informacijos apie pradėtų vykdyti projektų būklę (t. y. kad valstybėje dėl COVID-19 ligos protrūkio paskelbta ekstremalioji situacija neturėjo reikšmingos įtakos pradėtiems įgyvendinti projektams toliau vykdyti, todėl toks ilgas, ypač nežinant kiek dar tęsis paskelbta ekstremalioji situacija, projekto įgyvendinimo termino sustabdymas nebuvo būtinas), Vidaus reikalų ministerija nedelsdama kol bus padaryta žala valstybės biudžetui bei prarastos Lietuvai skirtos ES struktūrinių fondų lėšos ar jų dalis, aptariamą teisinį reguliavimą pakeitė, į projekto įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamą terminą sutrumpindama iki pirmųjų 8 mėnesių, kai galiojo minėtu Vyriausybės nutarimu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija (39 punktas).

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad dažnas ginčo aprašų nuostatų keitimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra taikomos jau pradėtiems įgyvendinti projektams, juridinės technikos prasme nėra idealus ir įprastomis sąlygomis netgi galėtų būti laikomas ydingu. Tačiau ginčo teisės nuostatų pakeitimai buvo padaryti reaguojant į naują ir nuolat besikeičiantį COVID-19 ligos reiškinį, todėl Vidaus reikalų ministerija, turėdama naujos, su projektų vykdymu susijusios reikšmingos informacijos, negalėjo delsti ir privalėjo atitinkamai veikti, t. y. turėjo nustatyti reguliavimą, pagal kurį tinkamai būtų išmokamos ir panaudojamos ne tik ES struktūrinių fondų, bet ir valstybės biudžeto lėšos. Tokius veiksmus Vidaus reikalų ministerija privalėjo atlikti, be kita ko, vadovaudamasi Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu (40 punktas).

Be to, ginčo aprašų pakeitimais nustačius bendrą taisyklę, kad į projekto įgyvendinimo trukmę neįskaičiuojamas pirmųjų 8 mėnesių terminas, kai galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija, buvo nustatytos ne naujos išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos ir / ar proporcijos (valstybės biudžeto ir pareiškėjo lėšomis finansuojama išlaidų dalis), o iš esmės buvo tik palengvinta pareiškėjų įrodinėjimo našta (tuo pačiu ir administracinė našta, teikiant dokumentus) tais atvejais, kai projekto įgyvendinimo laikotarpio pailgėjimas yra grindžiamas dėl COVID-19 ligos protrūkio paskelbta valstybės lygio ekstremaliąja situacija. Kitaip tariant, nustačius, kad projekto įgyvendinimo terminas prailgėjo, minėtas „pirmų 8 mėnesių“ terminas yra taikomas savaime, t. y. preziumuojant, kad juo pareiškėjai (paramos gavėjai) negalėjo įgyvendinti projekto veiklų dėl nuo jų nepriklausiusių aplinkybių. Tačiau teisės remtis force majeure aplinkybėmis, siekdami, kad nebūtų mažinama valstybės biudžeto lėšomis finansuojama projekto dalis, pareiškėjai (paramos gavėjai) nepraranda ir pasibaigus „pirmų 8 mėnesių“ terminui. Tokiu atveju pareiškėjams (paramos gavėjams), projekto įgyvendinimo trukmės pratęsimą grindžiantiems force majeure aplinkybėmis (be kita ko, tokiomis, kurias sukėlė COVID-19 ligos protrūkis), tiesiog atsiranda pareiga tokias aplinkybes įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka (48 punktas).

Remiantis šiais argumentais, konstatuota ir tai, jog ginčo aprašų nuostatomis savaime nėra pažeidžiamas pareiškėjų (paramos gavėjų) lūkestis, jog projektų įgyvendinimo vėlavimas ekstremaliosios situacijos metu nesukels jiems finansinių pasekmių, jomis (nuostatomis) nėra nepagrįstai bloginamos pareiškėjų (paramos gavėjų) projektų finansavimo sąlygos. Ginčytomis nuostatomis, reaguojant į naują ir neapibrėžtą dėl COVID-19 ligos plitimo valstybėje susiklosčiusią situaciją, pareiškėjams (paramos gavėjams) buvo suteikta papildoma įrodinėjimo naštos lengvata, kuri įprastinėmis sąlygomis jiems nepriklausytų. Vien dėl šių aplinkybių pareiškėjai (paramos gavėjai) negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad į projekto įgyvendinimo terminą būtų neįskaitomas visas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpis, nepaisant to, ar šiuo laikotarpiu egzistavo objektyvios kliūtys konkretiems projektams bei jų veikloms vykdyti (49 punktas).

Byloje taip pat pažymėta, jog vien tai, kad ginčo aprašuose nustatyta negrąžinamųjų subsidijų schema, pagal kurią finansavimas didinamas ar mažinamas priklausomai nuo projekto įgyvendinimo termino, savaime nereiškia, kad asmenys, pretenduojantys į pagal šiuos aprašus mokamą paramą yra vertinami kitaip (nevienodai) nei asmenys pagal kitas Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397 patvirtintos Lietuvos 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones. Šia programa ES finansavimo normos buvo nustatytos pagal 12 prioritetų, o atskiroms pagal skirtingus prioritetus įgyvendinamoms priemonėms yra keliami skirtingi tikslai bei reikalavimai. Todėl išlaidų pagal tokias priemones tinkamumo finansuoti reguliavimas objektyviai negali būti visiškai vienodas (53 punktas).

Remiantis nurodytais argumentais, konstatuota, kad ginčo aprašų nuostatos byloje prašyta patikrinti apimtimi neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, atsakingo valdymo, draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principams bei šiuos principus apimančiam teisinės valstybės principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktui, 15 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punktui (54 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 48 (2024 m. liepa–gruodis).