Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo dalies teisėtumas

Klausimas

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo dalies teisėtumo

Suformuluota taisyklė

Byloje nagrinėtu pareiškimu buvo prašyta ištirti LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) dalies teisėtumą. Ši tvarka yra susijusi su licencijuojamą veiklą vykdančio perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo perdavimo tinklo naudojimu (inter alia (be kita ko) prieigos tretiesiems asmenims prie šių tinklų suteikimu ir jos (prieigos) valdymu) (10 punktas).

1. Pareiškėjas pirmiausia prašė patikrinti Tvarkos aprašo: (i) 25.2 papunkčio nuostatas, pagal kurias, be kita ko, prie PT zonos1 100 proc. pralaidumo galios galima jungti 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios ir 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios (14 punktas); (ii) 30 punktą, įtvirtinantį, kad „hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo leistinos generuoti galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi. Suminė hibridinių elektrinių saulės dalių ir atskirų saulės elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % saulės galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Suminė hibridinių elektrinių vėjo dalių ir atskirų vėjo elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % vėjo galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje.“ (15 punktas).

1 Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.1 papunkčiu, elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos (PT zona).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų pirma pažymėjo, kad ginčytos nuostatos įgyvendina perdavimo sistemos operatoriaus diskreciją efektyviai eksploatuoti perdavimo tinklus, atsižvelgiant į saulės ir vėjo elektrinių generacijos nevienalaikiškumą (19 punktas). Konstatuota, kad įstatymai nesuponuoja pareigos likusius laisvus pralaidumus naudoti tik „hibridizavimo“ būdu (21 punktas). Priešingai, toks ribojimas prieštarautų elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) tikslui užtikrinti efektyvų tinklų panaudojimą (26 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad, kiek tai yra susiję su ginčo hibridinėmis elektrinėmis, Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktai neprieštarauja EEĮ 2 straipsnio 721 ir 821 dalims, 201 straipsnio 2 daliai bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 2 straipsnio 282 daliai (27 punktas).

2. Pareiškėjas taip pat abejojo Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktų atitiktimi EEĮ 31 straipsnio 22 dalies nuostatai, pagal kurią „<...> Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše <...> būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką <...>“ (29 punktas).

Teismas pažymėjo, jog ginčyti ribojimai grindžiami objektyviai ribotais perdavimo tinklo pralaidumais ir siekiu užtikrinti tinklų saugumą bei efektyvumą. Dėl to nebuvo nustatyta, kad šios nuostatos sukurtų nepagrįstas kliūtis patekti į elektros energijos rinką (30 punktas).

3. Pareiškėjas kėlė klausimą, ar elektros perdavimo tinklo pralaidumų paskirstymas pagal PT zonas (Tvarkos aprašo 25.1 papunktis, 38 punktas) neprieštarauja teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir ūkinės veiklos laisvės principams, kai pačios PT zonos neturi aiškaus įstatyminio pagrindo, jų nustatymo ir keitimo kriterijai nėra apibrėžti teisės aktuose, o jų taikymas lemia realius ūkio subjektų patekimo į elektros energijos rinką ribojimus (33–36, 38 punktai).

Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas EEĮ 31 straipsnio 24 dalimi iš esmės pripažįsta poreikį išskirti elektros tinklo vietas pagal perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorinių, tinklų linijų) nulemtus pralaidumus. Būtent tokiu tinklo elementų skirstymu grindžiamo Tvarkos aprašo 25.1 papunkčio turinys bei kitos šio norminio administracinio akto nuostatos, įskaitant 23 bei 40 punktus, leidžia pripažinti, kad PT zona atitinka ir, atitinkamai, nukreipia į minėtoje EEĮ nuostatoje minimą (prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį išskirtą) „<...> elektros tinklo vietą“, t. y. Tvarkos aprašo 25.1 papunktis nenustato jokių naujų ir savarankiškų tinklo elementų suskirstymo į grupes taisyklių, bet iš esmės tik įveda šiame norminiame administraciniame akte vartojamą „PT zonos“ sąvoką, taip sudarydamas prielaidas leistiną generuoti galią rezervuoti atsižvelgiant į atitinkamoje vietoje objektyviai egzistuojančius tinklo pralaidumus (40 punktas).

Tvarkos aprašu nėra reglamentuojama EEĮ 31 straipsnio 24 dalyje nurodyto žemėlapio sudarymo tvarka, o, nesant jokių kitų įstatymo nuostatų, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia (žemėlapio sudarymo ir (ar) tvirtinimo) tvarka turi būti nustatyta būtent EEĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ir Tarybos tvirtinamoje Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkoje (41 punktas).

Operatoriaus galimybė pagal techninio pobūdžio kriterijus perdavimo tinklo elementus suskirstyti į atskiras dalis (PT zonas) yra grindžiama įstatymu, o nevienodos skirtingose PT zonose veiklą siekiančių vykdyti gamintojų galimybės rezervuoti leistiną generuoti galią yra objektyviai nulemtos ribotų perdavimo tinklo prijungimo taške pralaidumų, t. y. nėra jokio pagrindo pripažinti, kad vien Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktais yra pažeidžiamas konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu garantuojamas ūkio subjektų (gamintojų) lygiateisiškumas (43 punktas).

Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Tvarkos aprašo 25.1 ir (ar) 38 punktai prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies 6 punktui bei konstituciniams teisinės valstybės ir ūkinės veiklos laisvės principams (45 punktas).

4. Pareiškėjas kėlė klausimą, ar Tvarkos aprašo 34 punkte nustatytas hibridinių elektrinių prioritetų diferencijavimas pagal atskirų elektrinės dalių leistinos generuoti galios santykį neperžengia įstatymuose įtvirtintos hibridinės elektrinės sąvokos ribų ir nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, įskaitant reikalavimą, kad poįstatyminis reguliavimas būtų aiškus ir neprieštarautų įstatymams (46 punktas).

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 34 punktas nenustato (nereglamentuoja), kas yra pripažintina (laikytina) hibridine elektrine, t. y. abiejuose 34.1 ir 34.2 papunkčiuose nurodytos elektrinės pagal šias nuostatas yra laikomos hibridinėmis elektrinėmis (48 punktas). Nepagrįstu pripažintas ir pareiškėjo vertinimas, kad pagal AIEĮ 2 straipsnio 282 dalį hibridinę elektrinę sudarančios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės turėtų būti lygios, t. y. nei iš šios, nei iš kitų AIEĮ nuostatų nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymų leidėjas (i) hibridine elektrine laiko tik tokią elektrinę, kurią sudarančių atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančių elektrinių (įrengtoji) galia yra vienoda, (ii) draudžia įrengti hibridinę elektrinę, kai siekiama tame pačiame prijungimo taške įrengti kitokios įrengtosios galios elektrinę, nei jau yra įrengta (49 punktas).

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiai neprieštarauja hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai AIEĮ 2 straipsnio 282 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kiek pagal jį reikalaujama, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams (50 punktas).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).