Leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus neišdavimo per terminą pasekmės viršijus 2 GW saulės elektrinių galią

Klausimas

Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo nepriėmimo per nustatytą terminą pasekmių, kai prašymas išduoti leidimą paduotas esant pasiektai ir viršytai 2 GW saulės šviesos energijos elektrinių suminei įrengtajai galiai

Suformuluota taisyklė

Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti leidimą neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Tačiau šis įstatymo reguliavimas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų imperatyvių teisės aktų nuostatų, t. y. Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės sprendimo dėl leidimo nepriėmimo per nustatytą terminą pasekmės galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jei leidimo išdavimas būtų suderinamas su imperatyviomis teisės aktų nuostatomis (33 punktas).

Leidžiant vystyti saulės šviesos energijos elektrinių veiklą privalo būti vertinamas elektros energetikos sistemos stabilumas, saugumas, patikimumas ir sklandus elektros energijos tinklų funkcionavimas, įskaitant šios veiklos suderinamumą su elektros energijos tinklų pajėgumais. Todėl tais atvejais, kai prašymas išduoti leidimą saulės elektrinių parko statybai buvo pateiktas jau galiojant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies nuostatai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o šiai galiai esant de facto pasiektai ir viršytai, nėra pagrindo automatiškai išduoti tokį leidimą, neįvertinus imperatyvaus teisinio reguliavimo bei faktinių aplinkybių, susijusių su 2 GW galios viršijimu (39 punktas).

*** Nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos veiksmų, neišduodant pareiškėjui leidimo pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas (29 punktas).

Pareiškėjas padavė prašymą išduoti leidimą jau įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 daliai, kurioje inter alia buvo nustatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, bei esant de facto (faktiškai) pasiektai ir viršytai 2 GW galiai. Taryba tuo metu jau buvo gavusi asmenų prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines didesnei suminei įrengtajai galiai nei nustatyta didžiausia saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios riba (34 punktas).

Šiomis aplinkybėmis konstatuota, kad Taryba negalėjo automatiškai išduoti pareiškėjui tokio leidimo, neįvertinusi imperatyvaus teisinio reguliavimo bei faktinių aplinkybių, susijusių su 2 GW galios viršijimu (39 punktas).

Nors pripažinta, jog Taryba, laiku neatsakiusi į gautą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą, padarė procedūrinį pažeidimą, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nagrinėto ginčo atveju, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nepripažintas pagrindu konstatuoti, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas pagal Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (40 punktas).

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas (rezoliucinė dalis).

Šaltinis: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 49 (2025 m. sausis–birželis).