Šalys. BUAB „Hidrostatyba“ v. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Klausimas. Dėl pakartotinio privalomojo nurodymo, duoto nustačius prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimą į gamtinę aplinką be leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (nutarties 39 punktas).

Privalomųjų nurodymų davimo atvejai išvardyti to paties įstatymo 18 straipsnyje (nutarties 40 punktas). Nagrinėtu atveju pakartotinis privalomasis nurodymas buvo surašytas remiantis 18 straipsnio 2 punktu – kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai imperatyviai įtvirtinti Įstatymo 25 straipsnyje, todėl privalomasis nurodymas savaime neprilygsta veiklos sustabdymui, jeigu to nepatvirtina jo turinys.

Apeliacinis skundas atmestas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Kuo naudinga. Nutartis naudinga ginčuose dėl privalomojo nurodymo adresato: iš jos matyti, kad privalomasis nurodymas yra individualaus pobūdžio įpareigojimas konkrečiam asmeniui, o jo davimo atvejai įstatyme išvardyti baigtiniu sąrašu.

2021-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1391-520/2021