Klausimas. Dėl teisės vairuoti turėjimo aiškinimo ANK 423 straipsnio 2 ir 4 dalių taikymo kontekste ir švelnesnės administracinės atsakomybės taikymo

Šioje administracinio nusižengimo byloje teismai skirtingai vertino, ar pažeidėja eismo įvykio metu, kai kitam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, turėjo teisę vairuoti automobilį, ir priklausomai nuo to skyrė arba neskyrė jai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad pažeidėja vairavo automobilį neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau turėdama teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, todėl institucijos nutarimą pakeitė ir, be kita ko, panaikino paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių; kaip pažymėjo apylinkės teismas, vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina teisę vairuoti, bet jos nesuteikia. Tuo tarpu apygardos teismas nusprendė, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pažeidėja vairavo automobilį turėdama teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, nes teisė vairuoti įsigalioja tik pagaminus pažymėjimą ir suteikus galiojimo statusą AB „Regitra“ sistemoje, todėl šis teismas panaikino apylinkės teismo nutartį ir paliko galioti institucijos nutarimą nepakeistą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukta vairuotoja ir jos atstovė nurodė, kad apygardos teismas pažeidė materialiosios teisės normas konstatuodamas, jog vairuotoja padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, dėl to jai neteisėtai, vadovaudamasis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, pritaikė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, laikydamas, kad šios nuobaudos skyrimas yra privalomas. Kartu pareiškėjos prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių – yra neteisinga, neproporcinga ir neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo sąvoką „teisės vairuoti įgijimas“, be pagrindo jos nesiejo su vairuotojo pažymėjimo paskelbimu galiojančiu AB „Regitra“ sistemoje ir (arba) jo išdavimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimo paskelbimas galiojančiu ir (arba) jo turėjimas yra viena iš privalomų asmens teisės vairuoti transporto priemones sudėtinių dalių. Norint vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, nepakanka vien išlaikyti egzaminus. Išlaikius egzaminus, teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones automatiškai nesuteikiama. Asmuo privalo kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu suteikti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones ir išduoti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir tik po to, kai AB „Regitra“ nustatyta tvarka įvertina pateiktus duomenis ir priima sprendimą suteikti teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, išduoda vairuotojo pažymėjimą ir jį įregistruoja sistemoje, laikoma, kad asmuo turi teisę vairuoti. Vadovaujantis tokiu apylinkės teismo išaiškinimu, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra dokumentas, kuris tik patvirtina teisės vairuoti transporto priemones turėjimą, o ne jos suteikimą, būtų susiduriama su situacija, kad galėtų būti nebaudžiamas administracine tvarka asmuo, jeigu, pvz., jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs arba jis nėra pasitikrinęs sveikatos nustatytu periodiškumu (už tai administracinė atsakomybė nustatyta ANK 424 straipsnio 1 dalyje), nes reikėtų pripažinti, jog teisė vairuoti asmeniui suteikiama vien tik išlaikius AB „Regitra“ teorinius ir vairavimo egzaminus. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vairuotoja ANK 423 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusižengimą padarė neturėdama teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones.

Dėl švelnesnės administracinės atsakomybės taikymo teisėjų kolegija nurodė, kad apygardos teismas, privalomai pažeidėjai skirdamas administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, tinkamai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis bendrosiomis administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo taisyklėmis, dėl to nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos galimybės pažeidėjai visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnės trukmės minėtą administracinio poveikio priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėja nuo pat pradžių prisipažino padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė buvo teisiškai įvertinta ir pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teisme, tačiau apygardos teismas jos neįvertino. Jokių pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ji yra neteista, niekada nebuvo bausta už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, dėl to teisėjų kolegija nusprendė, kad padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis, padarytas dėl gyvenimiškos patirties stokos, tai rodo pareiškėjos asmenybės mažesnį pavojingumą. Pažeidėjai niekas nekliudė pateikti dokumentų išduoti vairuotojo pažymėjimą ir pažeidimo padarymo dieną, tačiau dėl ilgos laukiančių asmenų eilės AB „Regitra“ darbuotojas jai pasiūlė atvykti kitą dieną ir patikino, jog ji gali vairuoti ir be išduoto vairuotojo pažymėjimo. Be to, nusižengimo padarymo metu nebuvo jokių objektyvių kliūčių pažeidėjai įgyti vairuotojo pažymėjimą ar ribojimų įgyvendinti turimą teisę vairuoti transporto priemones ateityje; AB „Regitra“ neturėjo duomenų apie tai, kad iš pažeidėjos būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kad tokia teisė būtų kaip nors apribota, kad ji tokią teisę būtų praradusi ir privalėtų iš naujo įgyti. Taigi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pažeidėjos padarytas nusižengimas pavojingumo pobūdžiu neprilygsta analogiškiems nusižengimams, padarytiems asmenų, kurie teisės vairuoti neturi dėl kitų aplinkybių, t. y. kai ši teisė iš jų buvo atimta teisės aktų nustatyta tvarka; dėl vairavimo neišlaikius pakartotinių mokymų po ankstesnių pažeidimų; vairavimo neatitinkant įstatymo keliamų reikalavimų sveikatai ar vairavimo visai nelaikius vairavimo egzaminų ir neketinant įgyti vairuotojo pažymėjimo. Įvertinęs pažeidėjos asmenybę išimtinai teigiamai charakterizuojančius duomenis, administracinio nusižengimo atsitiktinį pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad pats administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas ir paskirta 600 Eur bauda yra pakankama auklėjamoji priemonė ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad pažeidėja tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl šio įvykio ir nusižengimų daugiau nedarys.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apygardos teismo nutartį pakeitė ir, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.