Klausimas. Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo
Apžvelgiamoje administracinio nusižengimo byloje teismai skirtingai vertino, kokią teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad buvo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ir priėmė du priešingus sprendimus dėl to, ar asmens veiksmai atitinka ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius. Apylinkės teismas konstatavo, kad institucijos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo metu (2025 m. vasario 26 d.) nesilaikė jame nustatytų įpareigojimų – kitą dieną po orderio galiojimo pabaigos priimta apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis, kuria orderis buvo panaikintas, asmeniui pažeidimo padarymo metu (2025 m. vasario 26 d.) nebuvo ir negalėjo būti žinoma, dėl to, nesilaikydamas veikos padarymo metu galiojančio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, jis veikė tyčia. Apygardos teismas nusprendė priešingai – kad asmeniui institucijos nutarimas, o vėliau ir apylinkės teismo nutartis buvo priimti tinkamai neįvertinus, jog institucijos nutarimo priėmimo dieną galiojo teismo procesinis sprendimas (apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis), kuriuo asmeniui išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis pripažintas nepagrįstu, todėl administracinę teiseną pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį nutraukė. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą institucija nurodė, kad apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl to asmeniui nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo asmens veikoje, netinkamai aiškino ir taikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog skundo padavimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio jo vykdymo nestabdo. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nors asmuo turi teisę priimtą orderį skųsti apylinkės teismui per policijos padalinį, tai neatleidžia asmens, kuriam toks orderis priimtas, nuo pareigos laikytis šiuo orderiu nustatytų įpareigojimų. Įstatyme įtvirtinta teisė skųsti priimtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį nepanaikina reikalavimo laikytis juo nustatytų įpareigojimų iki jo galiojimo termino pabaigos arba iki bus priimtas institucijos ar apylinkės teismo sprendimas tokį orderį panaikinti. Tai, jog asmuo turi teisę skųsti teismų ar institucijų sprendimus, nesuteikia jam teisės minėtų sprendimų nesilaikyti, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas.
Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 489 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius asmens veikoje, t. y. jis, žinodamas, kad 2025 m. vasario 26 d. dar galioja jam išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę ir norėdamas taip veikti, nesilaikė jame nustatytų įpareigojimų – policijos pareigūnams tikrinant, kaip laikomasi orderio, jis buvo rastas pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, apylinkės teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Spręsdamas dėl asmeniui taikytinos baudos, apylinkės teismas nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl administracinio nusižengimo, kuris įvykdytas 2025 m. vasario 26 d., o jau kitą dieną po šio nusižengimo padarymo, tai yra 2025 m. vasario 27 d. teismo nutartimi, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas konstatavus, kad nei žodinio, nei fizinio ar kitokio pobūdžio smurto ar jo grėsmės vis dėlto nebuvo, todėl orderis buvo išduotas nepagrįstai. Duomenų, jog nusižengimo padarymo dieną asmuo savo gyvenamojoje vietoje būtų įvykdęs kokius nors kitus teisės pažeidimus, nesilaikydamas orderio galiojimo sąlygų sukėlęs neigiamų padarinių kitiems asmenims, nenustatyta. Pareiškėjas neginčijo pažeidimo padarymo aplinkybių, pripažino, jog nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų, skunde kėlė klausimą tik dėl jo veiksmų teisinio vertinimo. Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad aptariamu atveju byloje susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija laikytina išskirtine ir leidžiančia teismui šiuo atveju nuobaudos administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui neskirti.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apygardos teismo nutartį ir apylinkės teismo nutarties dalį dėl nuobaudos paskyrimo ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinės nuobaudos už padarytą administracinį nusižengimą neskyrė. Kartu šioje byloje buvo pareikšta vieno teisėjo atskiroji nuomonė, kad būtent apygardos teismas padarė motyvuotą ir teisingą išvadą, jog asmeniui administracinė teisena nutrauktina, nes jo veiksmuose nėra ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių visumos, o būtent neteisėtos, pavojingos veikos (ANK 5 straipsnio 1 dalis), nes asmeniui nustatyti draudimai nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais teismo pripažinti netikslingais, t. y. nepagrįstais. Atskirąją nuomonę pareiškusio teisėjo vertinimu, institucija 2025 m. balandžio 7 d., turėdama informaciją (teismui konstatavus), kad orderio taikymas pareigūnų atvykimo dieną asmeniui buvo nepagrįstas, turėjo nepradėti administracinės teisenos dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymo.