Kolizija tarp kelio ženklo ir kelio ženklinimo nebuvimo (ANK 417 str. 2 d.)

Klausimas

Dėl kolizijos tarp kelio ženklo ir kelio ženklinimo nebuvimo

Suformuluota taisyklė

Teisėjų kolegija išaiškino, kad KET 3 priedo 1.1 papunktyje reglamentuota siaura ištisinė linija, kuri aptariamu atveju skyrė priešingų krypčių transporto srautus ir draudė paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, savaime nereguliuoja transporto priemonių sustojimo ir stovėjimo tvarkos. Stovėjimo tvarką konkrečiame kelyje reguliuoja KET 3 priede apibrėžtas horizontalusis kelio ženklinimas, taikomas kartu su KET 150.7 papunkčiu, būtent kuriame įtvirtintas draudimas stovėti šioje kelio atkarpoje, nes jame nustatyta, kad tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos turi būti išlaikomas bent 3 metrų atstumas. Taigi iš esmės tarp paties gatvės horizontaliojo kelio ženklinimo ir įrengto kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“, nustatančio, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, tiesioginių prieštaravimų dėl stovėjimo tvarkos reguliavimo nėra. Nesant teisės normų kolizijos, jos išsprendimo taisyklės, nustatytos SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir KET 8 punkte, netaikytinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pareiškėjo aptariamą koliziją tarp normų, reguliuojančių sustojimą ir stovėjimą, iš esmės išsprendžia pats KET 150 punktas ir jo papunkčiai, tiksliau, teisės normoje tiesiogiai nustatyti sąlyginiai arba absoliutūs draudimai, reguliuojantys aptariamam klausimui išspręsti reikšmingą eismo tvarką – sustojimą ir stovėjimą. Šiuo atveju taikomas reguliavimas suteikia pagrindą daryti išvadą, jog, vadovaujantis kelio ženklu Nr. 541 „Stovėjimo zona“, statant automobilį jo galiojimo teritorijoje, negalima nukrypti nuo KET XVII skyriuje įtvirtintų absoliučių, nenumatančių išimčių, draudimų ir juos ignoruoti. Kelio ženklai Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ir Nr. 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“ nustato stovėjimo zonos pradžią ir pabaigą, tačiau savaime nepakeičia ir nepanaikina visų kitų KET reikalavimų jų galiojimo zonoje. Toks reguliavimas suponuoja eismo dalyvio pareigą visais atvejais, taigi ir kelio ženklo Nr. 541 „Stovėjimo zona“ galiojimo teritorijoje, laikytis KET nustatyto imperatyvaus draudimo sustoti ir stovėti: pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas (150.4 papunktis), ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku (150.6 papunktis), be kita ko, ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas (150.7 papunktis) ir kt. Jokios KET nuostatos neįtvirtina šių draudimų išimčių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal tai yra diferencijuojama ir administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinant alternatyvias pažeidimo sudėtis: sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, arba sustojimą ir stovėjimą, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Aptariamu atveju administracinio nusižengimo padarymą nulėmė ne klaidinantis eismo tvarkos reguliavimas, o pareiškėjo neatsargumas, pasireiškiantis KET įtvirtinto imperatyvaus draudimo sustoti ir stovėti nepaisymu.