Klausimas. Dėl draudžiamos azartinių lošimų reklamos

Apžvelgiamoje administracinio nusižengimo byloje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 134 straipsnio 8 dalį už tai, kad viešoje erdvėje paskelbta jo vadovaujamos lošimų organizatorės UAB „Olympic Casino Group Baltija“ prekių ženklo „OlyBet POKER“ reklama pažeidė Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 9¹ dalies reikalavimus. Institucija ir bylą nagrinėję teismai pripažino, kad reklamuojamame prekių ženkle nurodomas žodis „POKER“ laikytinas draudžiama papildoma rašytine informacija ALĮ 10 straipsnio 9¹ dalies prasme, kadangi tai yra kortų lošimo pavadinimo trumpinys, o ne bendrovės pavadinimas ar lošimo rūšis. Taip, be prekių ženklo esminio elemento – „OlyBet“, pagal kurį galima atskirti bendrovės paslaugas nuo kitų lošimų organizatorių paslaugų, buvo pateikiama draudžiama papildoma rašytinė informacija. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigė, kad teismai klaidingai taikė ir aiškino ALĮ 10 straipsnio 9 ir 9¹ dalis, kadangi ALĮ nenustato jokių ribojimų ar reikalavimų prekių ženklų turiniui. Dėl to pareiškėjas prašė panaikinti teismų sprendimus ir administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamajam nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiek šiuo metu galiojantis, tiek veikos padarymo metu galiojęs ALĮ tiesiogiai įtvirtino draudimą, naudojant reklamą, skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Todėl, nors įstatymas ir nenustatė absoliutaus draudimo reklamuoti tam tikrą su azartiniais lošimais susijusią informaciją, numatant išimtis, prekių ženklas, vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostata, taip pat negalėjo būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu. Dėl to, sprendžiant klausimą, ar viešai paskelbta informacija laikytina uždrausta reklama, būtina įvertinti paskelbtos informacijos visumą. Atitinkamai tik reklamuoto prekių ženklo turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėju, kad ALĮ tiesiogiai nenustato jokių reikalavimų prekių ženklui, tačiau kartu pabrėžė, kad, aiškinant teisinį reguliavimą, nėra pagrindo apsiriboti vien tik lingvistiniu teisės normos aiškinimu. Šiuo atveju reikia įvertinti imperatyvaus teisinio reguliavimo ypatumus, vadovautis ir įstatymo leidėjo tikslais – apsaugoti visuomenę nuo žalingo tam tikrų paslaugų poveikio, t. y. galimo priklausomybės nuo azartinių lošimų išsivystymo, bei sisteminiu teisės akto suvokimu, kuris aptariamu atveju įtvirtina aiškų ribojimą, naudojant reklamą, skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Taip užtikrinama, kad, naudojantis įstatyme įtvirtintomis išimtimis, t. y. leidžiant prekių ženklo tik kaip žymens, leidžiančio atskirti vienos įmonės prekes arba paslaugas nuo kitų įmonių prekių arba paslaugų, reklamą, nebūtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, prekių ženkle įtvirtinant papildomus elementus, kurie savaime net ir negalėtų būti registruojami kaip savarankiški elementai, tačiau tiesiogiai ar slapta skatintų atkreipti dėmesį ir sudomintų naudotis azartinių lošimų paslaugomis. Tokio pobūdžio informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama. Aptariamu atveju nustatyta, kad viešoje erdvėje buvo skelbiamas lošimo organizatoriaus prekių ženklas, kuriame buvo ne tik bendrovės valdomo prekių ženklo esminis elementas – „OlyBet“, pagal kurį galima atskirti bendrovės paslaugas nuo kitų lošimų organizatorių paslaugų, bet ir savarankiškas elementas – kortų lošimų pavadinimo trumpinys „POKER“ (ALĮ 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ALĮ įtvirtintas draudimas reklamuoti azartinius lošimus nustato išimtį tik organizuojamų lošimų rūšims. Šiuo atveju prekių ženklo elementas – žodis „POKER“ – ALĮ prasme vertintinas kaip azartinio kortų lošimo pavadinimo trumpinys ir nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą. Šia prekių ženklo reklama buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į konkrečius azartinius lošimus ir netiesiogiai skatinti vartotojus žaisti konkretų kortų azartinį lošimą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai, aiškindami ANK 134 straipsnio 8 dalies sudėties požymius, kurių turinio elementai įtvirtinti ALĮ 10 straipsnio 9 ir 9¹ dalyse, kaip įtvirtinančius draudimą skelbti kortų lošimų pavadinimus ir jų trumpinius, ją aiškino tiksliai pagal prasmę, o ne pernelyg plačiai, kaip teigė pareiškėjas. Taigi institucija ir bylą nagrinėję teismai šiuo atveju tinkamai atskleidė ANK 134 straipsnio 8 dalies veikos turinį.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo prašymą atmetė.