Klausimas. Dėl subjekto; įrodinėjimo taisyklių laikymosi nagrinėjant apeliacinį skundą

Šioje administracinio nusižengimo byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) nutarimu asmuo buvo nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesikreipė į FNTT dėl leidimo gauti lėšas iš į tarptautinių sankcijų sąrašą įtraukto Rusijos fondo išdavimo, siekdamas išvengti pinigų užšaldymo, apeidamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvius reikalavimus, nurodė pervesti ir gavo pinigus – ne mažiau nei 7 000 Eur – į savo vardu atidarytą Panamoje registruoto banko sąskaitą. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pažeidėjas teigė, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir negyvena Lietuvos Respublikoje, todėl jam netaikytina atsakomybė už administracinius nusižengimus, įskaitant ir nusižengimą, nustatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šioje byloje apylinkės ir apygardos teismai, remdamiesi bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, jog bylai reikšmingu laikotarpiu pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad jis pats per teismo posėdį apylinkės teisme nurodė, jog turi Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę; skunde apylinkės teismui pareiškėjas nurodė, kad skundo padavimo dieną Lietuvos pilietybė jam nebuvo panaikinta. Tai, kad nuo 2019 m. iki dabar pareiškėjas deklaruoja gyvenantis įvairiose užsienio valstybėse, neturi teisinės reikšmės sprendžiant jo kaip Lietuvos, kuri yra Europos Sąjungos narė, piliečio administracinės atsakomybės klausimą.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apylinkės ir apygardos teismai pagrįstai nustatė, jog šioje byloje pareiškėjas yra tinkamas ANK 515 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas, o byla patenka į Lietuvos Respublikos institucijos – FNTT – ir teismų jurisdikciją.

ANK 569 straipsnio 1 dalies taikymas — Dėl įrodinėjimo taisyklių laikymosi nagrinėjant apeliacinį skundą

Šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jo kaltė iš esmės grindžiama tik iš VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos gautais žurnalistinio tyrimo dokumentais. Pareiškėjo teigimu, teismai turėjo imtis priemonių, kad būtų patvirtintas pirmiau minėtų dokumentų, kuriais grindžiamas pareiškėjo administracinio nusižengimo faktas ir jo kaltė, (ne)tikrumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, nurodė, jog žurnalistinio tyrimo duomenys yra nepatikimi, kad juos būtina patikrinti kitais veiksmais (apklausiant žurnalistus, kreipiantis į tarptautines institucijas ir kitaip). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo ir turėdamas pareigą patikrinti nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, į šiuos argumentus iš esmės neatsakė, konstatuodamas, kad faktinės aplinkybės byloje yra nustatytos ir kad pareiškėjo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija nurodė, kad iš teismų sprendimų matyti, jog FNTT nustatė pareiškėjo veiką, kvalifikuotą pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, atlikusi atvirųjų šaltinių stebėseną dėl atlikto tarptautinio žurnalistinio tyrimo, išanalizavusi VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos raštu pateiktus duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams, kad tarptautinio žurnalistinio tyrimo duomenys yra suklastoti, netikri ir kad jais negalima remtis įrodinėjant administracinį nusižengimą. Tiek duomenys, gauti atlikus atvirųjų šaltinių stebėseną, tiek žurnalistinių tyrimų duomenys, kaip bet kurie kiti duomenys, pateikti privačių asmenų, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, jei atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai nustatomi, be kita ko, ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau šioje byloje tarnybiniai pranešimai surašyti iš esmės remiantis tik iš VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos gautais dokumentais, kuriuose įtvirtinta informacija nebuvo patikrinta kitais, tiesioginiais ar netiesioginiais, įrodymais. Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad apygardos teismas šios bylos neišnagrinėjo tiek, kiek buvo prašoma paduotame apeliaciniame skunde, FNTT nutarimo ir apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su duomenų, kuriais grindžiamas byloje pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas, patikrinamumu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.