Pradžia › Teismų praktika › Administracinė teisė › Administracinių nusižengimų teisė (ANK) › 2AT-1-648/2026 › apžvalga
← Grįžti į nutarties apžvalgą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas · Baudžiamųjų bylų skyrius
NUTARTIES APŽVALGA
Byla Nr. 2AT-1-648/2026  ·  2026-02-05
ℹ️ Santrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario mėn. praktikos apžvalgos. Pilnas nuasmenintas nutarties tekstas – eteismai.lt.

Klausimas. Dėl paslaugų teikimo teisinių santykių vertinimo kaip darbo teisinių santykių

Aptariamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas nutraukė asmeniui administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, atlikdamas darbdavei – Lietuvos čiuožimo federacijai atstovaujančio asmens funkcijas, Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu leido dirbti nelegaliai darbdavės naudai dviem asmenims – eiti 2024 metų Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) čempionato Kaune pranešėjų (vedėjų) pareigas. Apygardos teismas apylinkės teismo nutarimą panaikino ir asmenį pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą nubaudė.

Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo įgaliotas atstovas teigė, kad dėl apygardos teismo padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų tarp šalių – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovaujamos Lietuvos čiuožimo federacijos ir kitų dviejų asmenų – susiklostę teisiniai santykiai neteisingai buvo kvalifikuoti kaip darbo teisiniai santykiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs, tačiau šios aplinkybės apygardos teismas tinkamai neįvertino, nes tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teikimo teisinius santykius vertino kaip darbo teisinius santykius, išimtinai vadovaudamasis požymiais, kuriais gali pasižymėti ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Aptariamu atveju du asmenys Lietuvos čiuožimo federacijos čempionate teikė čempionato vedėjų (pranešėjų) paslaugas, jų užduotis buvo čempionato metu 5 dienas pagal Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) pateiktą čempionato tvarkaraštį, taip pat pateiktus treniruočių lapus su dalyvių sąrašais vesti treniruotes – per mikrofoną pranešti asmenis, kurie išeina ant ledo čiuožti, taip pat pranešti, kurie asmenys ruošiasi išeiti ant ledo ir kurie asmenys baigia savo čiuožimą ant ledo. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatytas darbo teisiniams santykiams būdingas pavaldumas darbdaviui (subordinacija), nes nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei kiti Lietuvos čiuožimo federacijos atstovai niekaip nekontroliavo dviejų pranešėjų veiklos ir šiai jų veiklai nevadovavo, to realiai ir nebūtų galėję padaryti, nes tik šie abu asmenys žinojo, kaip ir kokią funkciją kaip vedėjai čempionate jie turi atlikti. Be to, iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad iki čempionato pradžios buvo tariamasi išimtinai dėl paslaugų teikimo ir atlyginimo už paslaugas ne darbo, o paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad paslaugų teikėjas su klientu taip pat gali būti saistomas tam tikru pavaldumu, paslaugų teikėjui gali būti duodami tam tikri nurodymai, nustatoma veiklos atlikimo vieta ir laikas, suteikiamos atitinkamos priemonės veiklai atlikti ir pan., šios aplinkybės savaime nelemia darbo teisinių santykių atsiradimo. Vertinant tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį, turi būti atsižvelgta į šių santykių požymių visumą, tikruosius šalių ketinimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje būtent apylinkės teismas tinkamai įvertino tarp dviejų pranešėjų ir Lietuvos čiuožimo federacijos, atstovaujamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, susiklosčiusių teisinių santykių požymius ir iš jų visumos pagrįstai nusprendė, kad abiejų pranešėjų vykdyta veikla čempionato metu atitiko paslaugų teikimo teisinius santykius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sukurti būtent paslaugų, o ne darbo teisinius santykius buvo tikroji šalių valia. Nenustačius darbo sutarties požymių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje negali būti konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis.

Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apygardos teismo nutartį panaikino ir paliko galioti apylinkės teismo nutarimą.

← Grįžti į nutarties apžvalgą