VMI galėtų per teismą laikinai apriboti įmonės veiklą: ką numato projektas Nr. XVP-1981
Vyriausybė kartu su 2027–2029 metų biudžeto paketu Seimui pateikė Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, kurie mokesčių administratoriui leistų kreiptis į administracinį teismą dėl juridinio asmens veiklos sustabdymo iki 180 dienų. Seimo Teisės departamentas projektui pateikė 27 pastabas, tarp jų – dėl proporcingumo ir nuosavybės teisių.
Tai dar ne įstatymas. Projektas Nr. XVP-1981 Seime užregistruotas 2026 m. spalio 16 d., jo būsena Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje – „Registruotas“. Svarstymo metu formuluotės gali keistis arba projektas gali būti nepriimtas. Žemiau cituojamas projekto tekstas tokia redakcija, kokia buvo užregistruota.
Trumpai
- Dokumentas: Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 40¹, 87, 88, 101, 102 ir 103 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 104³ straipsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XVP-1981, reg. data 2026-10-16. Parengė Finansų ministerija ir Vyriausybė.
- Kontekstas: projektas teikiamas kaip 2027–2029 metų biudžeto paketo dalis (Vyriausybės 2026-10-16 nutarimas Nr. 772). Kartu teikiamas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XVP-1982.
- Esmė: naujas 104³ straipsnis – mokesčių administratorius galėtų kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą dėl laikino juridinio asmens veiklos ribojimo ne ilgiau kaip 180 dienų, su galimybe pratęsti dar iki 180 dienų.
- Permokos: nepatikimu pripažintas mokesčių mokėtojas permokos grąžinimą galėtų inicijuoti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo (87 str. 7 d. 2 p.).
- Įsigaliojimas: siūloma 2027 m. gegužės 1 d.; iki 2027-04-30 pradėtos ir neužbaigtos procedūros būtų užbaigiamos pagal ankstesnes nuostatas (9 str.).
- Vertinimas: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2026-10-19 išvada pateikė 27 pastabas; kelios iš jų – ne redakcinės, o esminės.
1. Nauja priemonė: laikinas veiklos ribojimas teismo nutartimi
Galiojančiame Mokesčių administravimo įstatyme mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės yra turtinio pobūdžio – turto areštas, priverstinė hipoteka, nurodymai nutraukti lėšų išdavimą iš sąskaitų. Projektu siūloma pridėti kokybiškai kitokią priemonę: patį ūkinės veiklos vykdymo sustabdymą.
Projekto 1 straipsniu Įstatymo 33 straipsnis papildomas nauju 23 punktu, suteikiančiu mokesčių administratoriui teisę „kreiptis į teismą dėl laikino juridinio asmens veiklos ribojimo ar šio ribojimo panaikinimo“. Pati procedūra išdėstoma naujame 104³ straipsnyje.
Svarbu, kad sprendimą priima ne mokesčių administratorius, o teismas – ir ne bendrosios kompetencijos, o pirmosios instancijos administracinis teismas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taikomas mutatis mutandis tiek, kiek 104³ straipsnyje nenustatyta kitaip (104³ str. 13 d.).
2. Du pagrindai, dėl kurių veikla galėtų būti ribojama
Projekto 104³ straipsnio 2 dalyje nurodytos dvi savarankiškos priežastys.
| Pagrindas | Sąlygos |
| 1) Didelės žalos rizika |
Mokesčių administratorius turi konkrečių ir objektyvių duomenų, kad juridinis asmuo daro mokesčių įstatymų pažeidimus, ir kyla reali rizika, kad gali būti padaryta ne mažesnė kaip 400 bazinių socialinių išmokų dydžio žala biudžetui, o mokestinių prievolių įvykdymas ar išieškojimas gali būti iš esmės apsunkintas arba tapti neįmanomas. Vertinant atsižvelgiama į pakartotinį ar tęstinį teisėtų reikalavimų nevykdymą, esminių duomenų nepateikimą, reikšmingus faktinės ir deklaruotos veiklos neatitikimus, nepasiekiamus ar faktiškai neveikiančius valdymo organus. |
| 2) Patikrinimo apsunkinimas |
Juridinis asmuo pakartotinai ar tęstinai savo veiksmais ar neveikimu iš esmės apsunkina arba padaro neįmanomą mokestinių prievolių apskaičiavimo, deklaravimo ar vykdymo teisingumo patikrinimą, ir kartu yra konkrečių bei objektyvių duomenų apie mokesčių įstatymų pažeidimus ar realią jų padarymo riziką. |
Sąvoka „esminių duomenų, dokumentų ar informacijos nepateikimas“ apibrėžiama 104³ straipsnio 12 dalyje: tai neatitikimai tarp deklaruojamų ir faktiškai vykdomų sandorių, prekių ar paslaugų apimčių, pajamų, sąnaudų, darbuotojų skaičiaus ar jų funkcijų, turto naudojimo, atsiskaitymų ar kitų aplinkybių, kai tokie neatitikimai turi arba gali turėti įtakos mokestinių prievolių apskaičiavimui ir deklaravimui.
Prašyme teismui mokesčių administratorius privalėtų nurodyti ne tik įrodymus, bet ir paaiškinimą, kodėl siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis Įstatyme nustatytomis mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (104³ str. 1 d. 3 p.). Ši nuostata rodo, kad priemonė sumanyta kaip kraštutinė, o teismui tenka vertinti jos būtinumą.
3. Procesas: terminai ir apskundimas
| Etapas | Kas vyksta | Terminas |
| Nagrinėjimas | Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka | — |
| Nutartis | Teismas priima nutartį, kurioje nurodomas ribojimo terminas ir apimtis | ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo |
| Įteikimas | Nutartis juridinio asmens atstovui įteikiama pasirašytinai, išskyrus atvejus, kai atstovas neatvyksta į teismą arba asmuo nepasiekiamas nurodytais kontaktais | — |
| Vykdymas | Nutartis yra vykdomasis dokumentas: siunčiama Juridinių asmenų registrui ir teikiama vykdyti antstoliui; registras duomenis įregistruoja ir paskelbia | ne vėliau kaip kitą darbo dieną |
| Apskundimas | Juridinio asmens atstovas gali skųsti aukštesniajam teismui; skundo padavimas nestabdo vykdymo. Tais pačiais terminais administratorius gali skųsti nutartį netaikyti ribojimo | 7 dienos nuo nutarties gavimo |
| Panaikinimas | Pašalinus priežastis, administratorius kreipiasi dėl panaikinimo; juridinis asmuo tai gali padaryti ir pats bet kuriuo metu, pateikdamas įrodymus | teismas nutartį priima per 3 darbo dienas |
| Pratęsimas | Nepašalinus priežasčių – motyvuotas prašymas pratęsti | dar iki 180 dienų |
4. Ribojimo apimtis ir jo ribos
Teismo nutartimi galėtų būti nustatytas įpareigojimas nutraukti dalį ar visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, įskaitant veiklą per padalinius ir filialus, draudimas sudaryti naujus ir (ar) vykdyti jau sudarytus sandorius, draudimas priimti kitų asmenų tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.
Kartu projektas nustato ir ribą: juridiniam asmeniui neturi būti draudžiama atsiskaityti su biudžetu, mokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, rinkliavas ir vykdyti kitus teismo nutartyje nurodytus leidžiamus mokėjimus. Tačiau sustabdžius pajamas generuojančią veiklą, sutartiniai įsipareigojimai (nuoma, lizingas, atsiskaitymai tiekėjams, netesybos) nepasibaigia – tai praktinė problema, kurią teismui tektų įvertinti svarstant ribojimo apimtį.
5. Lydinčios priemonės: areštas, sąskaitos, hipoteka, nepriemokos atidėjimas
- Turto areštas (101 str.). Projektu Įstatymo 101 straipsnis papildomas 4¹ dalimi: ribojant veiklą galėtų būti areštuojamas registruotinas turtas ir mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas). Kartu 101 straipsnio 2 dalis papildoma nuostata, kad bendra taisyklė – areštuoti ne daugiau, negu reikia nepriemokai ir išlaidoms padengti – šiuo atveju netaikoma. Areštas panaikinamas pašalinus ribojimo priežastis.
- Sąskaitos (102 str.). Prie pagrindų duoti nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš sąskaitų pridedamas naujas: „jeigu juridinio asmens veikla laikinai apribota“.
- Priverstinė hipoteka (103 str.). Straipsnis papildomas 1¹ dalimi: sprendimas dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) priimamas mutatis mutandis vadovaujantis 101 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais pagrindais.
- Nepriemokos atidėjimas (88 str. 4 d.). Kai mokesčių mokėtojas pripažintas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų arba jo veikla laikinai apribota, užtikrinti nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija būtų privaloma pareikalauti, o ne galima.
6. Mokesčio permokos grąžinimas
Projekto 3 straipsniu naujai dėstoma Įstatymo 87 straipsnio 7 dalis. Bendroji taisyklė nekinta – permoka grąžinama per 30 dienų nuo rašytinio prašymo (arba nuo visų papildomai pareikalautų dokumentų) gavimo. Naujos yra trys situacijos:
- Nepatikimas mokesčių mokėtojas (2 p.). Grąžinimą galėtų inicijuoti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo dienos; po prašymo – 30 dienų terminas.
- Vykdomas patikrinimas (3 p.). Grąžinimas sustabdomas iki sprendimo (ar pažymos) įteikimo, tačiau tai nestabdo palūkanų skaičiavimo mokesčių mokėtojo naudai.
- Veikla laikinai apribota (4 p.). Sustabdomas ir grąžinimas, ir įskaitymas, o palūkanos neskaičiuojamos tol, kol pašalinamos ribojimo priežastys.
Analogiška 6 mėnesių taisyklė pridėtinės vertės mokesčio skirtumui teikiama atskiru projektu Nr. XVP-1982 (PVM įstatymo 91 straipsnio pakeitimas).
7. Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai
Kadangi nuo „nepatikimo“ statuso priklauso ir permokų grąžinimo atidėjimas, ir privalomas nepriemokos užtikrinimas, svarbūs projekto 2 straipsniu naujai dėstomi 40¹ straipsnio 1 dalies kriterijai. Reikšmingiausi pokyčiai:
- bauda už vadovo ar kitų asmenų privačių poreikių tenkinimą juridinio asmens lėšomis – formuluotė nebesiejama vien su „atsakingais“ asmenimis;
- baudos už mokesčių vengimo ir (ar) slėpimo atvejus, kai dėl bent vieno pažeidimo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių, o pažeidimo per paskutinius 3 metus pakartojimo atveju – nepriklausomai nuo sumos;
- 1 500 eurų ar didesnė administracinė bauda vadovui ar kitam asmeniui per paskutinius vienus metus už projekte išvardytus Administracinių nusižengimų kodekso nusižengimus;
- naujas kriterijus – per paskutinius 3 metus nustatytas pažeidimas, dėl kurio Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės arba bendrojo finansavimo lėšos pripažintos netinkamomis finansuoti ir priimtas sprendimas jas susigrąžinti arba sumažinti ar nutraukti finansavimą.
8. Ką pasakė Seimo Teisės departamentas
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2026-10-19 išvadoje Nr. XVP-1981 pateiktos 27 pastabos. Dauguma jų – redakcinės, tačiau kelios liečia projekto esmę ir yra svarbios vertinant, kokia redakcija gali būti priimta.
- Dėl 6 mėnesių permokos „įšaldymo“ (8 pastaba). Departamentas nurodo, kad nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas „savaime neįrodo mokesčių nesumokėjimo ar neteisėto permokos susidarymo fakto“, o savaiminis negrąžinimas 6 mėnesiams, individualiai nevertinant kiekvieno atvejo, vertintinas kaip neproporcinga ir su pačia permoka nesusijusi sankcija, galimai pažeidžianti asmens nuosavybės teises.
- Dėl įskaitymo sustabdymo (11 pastaba). Nuostata, kad apribojus veiklą sustabdomas ir permokos įskaitymas, prieštarauja tiek Įstatymo 87 straipsnio 1 daliai (permokos pirmiausia įskaitomos nepriemokoms padengti), tiek paties projekto aiškinamajam raštui.
- Dėl neribojamo turto arešto (12 pastaba). Turto areštas pagal prigimtį yra užtikrinamoji, o ne baudžiamoji priemonė; atsisakius taisyklės, kad areštuojama ne daugiau, negu reikia, kyla grėsmė proporcingumo principui. Siūloma įtvirtinti kriterijus ar maksimalias sumas.
- Dėl teismo diskrecijos (21 pastaba). 104³ straipsnio 3 dalies konstrukcija suponuoja, kad teismas nutartį dėl ribojimo priima privalomai – teismo teisė prašymo netenkinti toje dalyje nenumatyta, nors 6 ir 7 dalyse vartojama formuluotė „taikyti / netaikyti“.
- Dėl pareigos kreiptis dėl panaikinimo (2 pastaba). Teisiškai ydinga nustatyti administratoriui teisę rinktis, ar kreiptis dėl ribojimo panaikinimo, kai tam atsiranda pagrindas: tai turėtų būti pareiga, kylanti iš proporcingumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir gero viešojo administravimo principų.
- Dėl ikiteisminio tyrimo kaip panaikinimo pagrindo (24 pastaba). Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas savaime nelemia jokių procesinės prievartos priemonių taikymo, todėl ribojimo panaikinimas vien dėl jo gali palikti laikotarpį, kai pažeidimai tęsiami be jokios priemonės.
- Dėl pratęsimo tvarkos (25 pastaba). Nors termino pratęsimas minimas, pratęsimo sąlygos ir tvarka straipsnyje nenustatytos.
- Dėl likvidavimo inicijavimo (26 pastaba). Neaišku, per kiek laiko nuo ribojimo termino pabaigos administratorius galėtų inicijuoti likvidavimą, ir kas vyktų laikotarpiu, kai ribojimas jau pasibaigęs, o likvidavimo procedūra pagal Civilinio kodekso 2.70 straipsnį dar nebaigta.
Taip pat yra ir atskira suinteresuotų institucijų 2026-10-26 išvada Nr. S-2109-2881 dėl įstatymų projektų derinimo.
9. Likvidavimo inicijavimas
Jei per nustatytą (įskaitant pratęstą) terminą priežastys nepašalinamos, mokesčių administratorius galėtų teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui motyvuotą siūlymą inicijuoti likvidavimą, tačiau tik tada, kai: (1) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki siūlymo buvo įteiktas pranešimas su konkrečiomis nepašalintomis priežastimis, reikalaujamais veiksmais ir teisine pasekme; (2) suteiktas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas prieštaravimams, paaiškinimams ir įrodymams pateikti bei priežastims pašalinti; (3) administratorius, įvertinęs kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, prievolės dydį, realaus išieškojimo galimybes ir alternatyvias priemones, nustato, kad siūlymas yra būtinas ir proporcingas.
Ką stebėti toliau. Projektas teikiamas biudžeto pakete, todėl jo svarstymo grafikas susietas su 2027–2029 metų biudžeto svarstymu. Praktikai svarbiausia, kokia redakcija bus priimta: ar bus aiškiai įtvirtinta teismo diskrecija netenkinti prašymo, ar liks neribotas turto areštas ir ar išliks 6 mėnesių permokos grąžinimo atidėjimas, dėl kurio Teisės departamentas kėlė nuosavybės teisių klausimą.
Šaltiniai (tikrinta 2026-11-04 Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje): Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 40¹, 87, 88, 101, 102 ir 103 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 104³ straipsniu įstatymo projektas, reg. Nr. XVP-1981, 2026-10-16; Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2026-10-19 išvada Nr. XVP-1981; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XVP-1982, 2026-10-16; Vyriausybės 2026-10-16 nutarimas Nr. 772. Cituojamos projekto nuostatos – užregistruotos redakcijos. Straipsnis yra informacinio ir švietėjiško pobūdžio; tai nėra teisinė konsultacija.