Pradžia › Naujienos › Gyvenimas lofte

Ar galima gyventi lofte? Trumpas atsakymas – ne, kol nepakeista patalpų paskirtis

Loftas, studija sandėlyje, „gyvenimas dirbtuvėje“ skamba patraukliai, bet teisiškai tai dažniausiai reiškia statinio naudojimą ne pagal paskirtį. Už tai gresia bauda iki 3 000 Eur, o pakartotinai – iki 6 000 Eur. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galioja nauja statinių klasifikavimo redakcija, kuri paskirties keitimą apibrėžia tiksliau.

Trumpai

1. Iš kur kyla pareiga

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo „naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir tvarką, kuriais vadovaujantis nepakeitus statinio (jo patalpų) paskirties mažesnėje statinio (jo patalpų) dalyje vykdoma veikla, atitinkanti tam statiniui (jo patalpoms) taikomus esminius statinio reikalavimus“.

Taigi išimtis yra, bet ji dviguba: veikla turi būti Vyriausybės nurodyta ir vykdoma mažesnėje statinio dalyje. Paskirtimi laikomas viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (STR 1.01.03:2017 13 p.) – t. y. tai, kas įrašyta Nekilnojamojo turto registre, o ne tai, kaip patalpos atrodo ar kaip jas vadina pardavėjas.

2. Ką leidžia Vyriausybės nutarimas Nr. 1178

Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas. Jo III skyriuje išvardytos veiklos rūšys, kurias galima vykdyti negyvenamosios paskirties pastatuose (viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties) nepakeitus paskirties: sportinė veikla, kirpyklos ir grožio salonai, vairavimo mokyklos, masažo kabinetai, skalbyklos, gydytojų ir odontologų praktika, programavimas, teisinė ir apskaitos veikla ir kitos.

Gyvenimo (apgyvendinimo) šiame sąraše nėra. Vadinasi, nuolat gyventi gamybinės, sandėliavimo, administracinės ar paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties į gyvenamąją, negalima – net jei patalpos įrengtos kaip butas.

Aprašo II skyriuje yra ir atvirkštinis sąrašas: kokią veiklą galima vykdyti gyvenamosios paskirties patalpose nepakeitus paskirties (pavyzdžiui, programavimas, konsultacijos, teisinė ir apskaitos veikla, fotografavimas, vertimai, ikimokyklinis ugdymas). Abiem atvejais galioja tos pačios sąlygos: neįrengiamas papildomas įėjimas, nedaroma žala bendrajai nuosavybei ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

3. Kokia sankcija

ANK 359 straipsnio 1 dalis: statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį – „išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka“ – užtraukia baudą nuo 280 iki 3 000 Eur. Už pakartotinį pažeidimą (2 dalis) – nuo 400 iki 6 000 Eur. Straipsnis išdėstytas 2024 m. gegužės 9 d. įstatymu Nr. XIV-2622.

Svarbu: bauda skiriama naudotojui, todėl rizika tenka ir savininkui, ir nuomininkui – priklausomai nuo to, kas faktiškai naudoja patalpas.

4. Ką pasakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2025 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 LVAT nagrinėjo situaciją, kai gamybines patalpas buvo siekiama naudoti gyvenimui ir prašoma pažymos apie naujai suformuotų kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Teismas patvirtino, kad tokia pažyma (STR 1.07.03:2017 118 ir 121 p.) išduodama tik įsitikinus, jog patalpos galės būti naudojamos pagal registre įregistruotą paskirtį. Kitaip tariant, formuojant patalpas negalima apeiti paskirties klausimo – jis sprendžiamas iš anksto.

Skaityti bylos apžvalgą

5. Kas pasikeitė nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galioja nauja STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcija (aplinkos ministro 2024 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-197). Pakeitimai svarbūs trimis dalykais:

Praktinė išvada: perėjimas iš negyvenamojo į gyvenamąjį tipą visada reiškia ir paskirčių grupės pasikeitimą, todėl tai yra paskirties keitimas su visomis procedūromis, o ne vien įrašo registre pataisymas.

6. Mokestinė pusė: kodėl paskirtis svarbi ir po pirkimo

Nekilnojamojo turto mokestis. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 iki 3 procentų mokestinės vertės (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 str. 1 d.), o savivaldybės taryba turi teisę nustatyti kelis konkrečius tarifus, diferencijuodama juos be kita ko pagal nekilnojamojo turto paskirtį (6 str. 3 d. 1 p.). Todėl ta pati patalpa, įregistruota kaip negyvenamoji, gali būti apmokestinama kitu tarifu nei gyvenamoji.

Nuoma ir verslo liudijimas. Vyriausybės nutarime Nr. 1797 dėl verslo liudijimų nustatyta, kad veikla pagal verslo liudijimą teikiant paslaugas juridiniams asmenims ribojama, išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą. Taigi lengvatinis nuomos režimas susietas būtent su gyvenamąja paskirtimi – negyvenamųjų patalpų nuomai jis netaikomas taip pat.

7. Ką daryti, jei patalpos jau nupirktos

Kas šiame tekste nepatikrinta. Straipsnyje remiamasi galiojančiomis Statybos įstatymo, ANK, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Vyriausybės nutarimų Nr. 1178 ir Nr. 1797 bei STR 1.01.03:2017 redakcijomis. Konkrečios savivaldybės nustatyti mokesčio tarifai ir reikalavimai keisti paskirtį konkrečiame pastate čia nevertinami – juos reikia tikrinti atskirai. Tai informacinio pobūdžio tekstas, o ne teisinė konsultacija.