2026 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XV-1058 pakeista beveik keturiasdešimt Darbo kodekso straipsnių. Pakeitimai įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. Ši atmintinė – apie tai, kas keičiasi iš tikrųjų ir ką darbdaviui reikia padaryti su savo dokumentais. Parengta pagal Darbo kodekso suvestinę redakciją, galiojančią nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Atleidimas darbdavio valia dabar galimas dėl pagrįstos priežasties, o ankstesnių ribojimų nebeliko. (DK 59 str. 1 d.)
Terminas atleisti už darbo pareigų pažeidimą pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. (DK 58 str. 6 d.)
Su darbuotojais, uždirbančiais ne mažiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius, galima nukrypti nuo imperatyvių taisyklių – bet ne nuo visų. (DK 33 str. 4 d.)
Nuotolinio darbo atsisakyti dėl „per didelių sąnaudų“ nebegalima; liko tik darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. (DK 52 str. 2 d.)
Dalį garantijų dabar galima kitaip sureguliuoti kolektyvine sutartimi – nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą ir darbo užmokestį nušalinimo metu. (DK 52 str. 4 d., 49 str. 3 d.)
Naujoji redakcija: darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo valia dėl pagrįstos priežasties, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. (DK 59 str. 1 d.)
Šio pagrindo negali taikyti biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. (DK 59 str. 1 d.)
Lieka galioti draudimas atleisti šiuo pagrindu dėl pranešimo apie pažeidimą, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kreipimosi dėl diskriminacijos ar dėl naudojimosi Darbo kodekso teisėmis. (DK 59 str. 2 d.)
Įstatyme rašoma „pagrįsta priežastis“, o ne „konkreti ir objektyvi“. Priežastį reikės nurodyti ir prireikus pagrįsti.
Sprendimą atleisti už pažeidimą darbdavys turi priimti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. (DK 58 str. 6 d.)
Terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. (DK 58 str. 6 d.)
Praktinė išvada: jeigu trūkumas nustatomas inventorizacijos metu, senaties argumentas „praėjo šeši mėnesiai“ nebeveikia.
Tokia pati išlyga dėl nedarbingumo ir atostogų taikoma ir įspėjimui apie galimą atleidimą už antrą tokį pat pažeidimą. (DK 58 str. 4 d.)
Darbo sutartyje, kurioje mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo imperatyvių taisyklių.
maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku;
darbo sutarties sudarymu;
darbuotojų sauga ir sveikata;
lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais. (DK 33 str. 4 d.)
Be to, susitarimas galioja tik tada, jeigu juo pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Jos nesant, taikoma kodekso taisyklė, o ne sutarties sąlyga.
Tiems patiems darbuotojams galima nustatyti ir ilgesnį – iki šešių mėnesių – išbandymo terminą; terminuotoje sutartyje jis turi būti proporcingas. Pratęsti išbandymą šalių susitarimu draudžiama. (DK 36 str. 2 d.)
Teisė pasinaudoti atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Šį terminą sutrumpinti iki dvejų metų ir numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų trukmę, galima tik aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje. (DK 127 str. 5 d.)
Vadinasi, savo įmonės kolektyvine sutartimi to padaryti negalima. Reikia šakos, teritorinės ar nacionalinės sutarties.
Kasmetines atostogas keisti pinigine kompensacija ir toliau draudžiama, išskyrus darbo santykių pabaigą ir šį vienintelį atvejį. (DK 127 str. 6 d.)
Visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Nauja: šalys atleidimo metu gali susitarti, kad dalis, viršijanti vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, bus išmokėta vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais mokama atleidimo dieną, nebent susitarta sumokėti per dešimt darbo dienų. (DK 146 str. 2 d.)
Delspinigių dydį už pavėluotą atsiskaitymą socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kasmet iki vasario 1 d., remdamasis vartotojų kainų indeksu, padaugintu iš 5. Darbdaviui iškėlus bankroto bylą ar pradėjus bankrotą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. (DK 147 str. 1 d.)
Privaloma įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras ir padaryti sistemą prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. (DK 140 str. 3 d.)
Pareigybės, kurioms priskirtas toks pats ar vienodos vertės darbas, turi būti toje pačioje pareigybių grupėje.